15 metų sūnus gana aktyviai žaidžia krepšinį. Išgąsdino šeimos gydytoja, kuri girdi širdies ūžesiukus ir kategoriškai draudžia ateitį sieti su profesionaliu krepšiniu. Net atleido vaiką nuo fizinės kultūros pamokų. Dar priminė garsiai nuskambėjusį atvejį, kaip prieš kelerius metus sporto salėje mirė vaikas, kuris berods sirgo širdies liga. Norėčiau žinoti, ar teisi mano šeimos gydytoja, juolab kad sūnus kaip ir aš linkęs pilnėti, vien dėl to jau jį visada ir raginau sportuoti.
Daiva
Atsako specialistė: Nežinau, ką veikia sporto medicinos centrai, anksčiau vadinti sporto dispanseriais. Man regis, kad jie visą dėmesį skiria elitiniams sportininkams, o kitų neprižiūri. Gal kvalifikacijos stinga, nes kartais mūsų, trečio lygio kliniką, užplūsta vaikai, turintys nesudėtingą patologiją. Ir dar su tokia pažiūra, kad tam vaikui jau viskas. Tarkim, sportuojančiam vaikui nustato padidėjusį kraujospūdį. Kaip elgiasi šeimos gydytojas? Uždraudžia aktyvų sportą, atleidžia nuo fizinio krūvio mokykloje. Tai yra tokia neteisinga pažiūra! Reikia išsiaiškinti, ar tas kraujo spaudimas nėra padidėjęs dėl kitos ligos – inkstų ar kraujagyslių ligų. Dažniausiai vaikui nustatome pirminę arterinę hipertenziją. Ji ypač dažna brendimo laikotarpiu, kai vyksta, kaip sakoma, hormoninis organizmo persitvarkymas. Žinoma, pasitaiko ir paveldima arterinė hipertenzija. Neteisinga, kai šeimos gydytojai sprendimą uždrausti sportuoti pagrindžia tik vienu: “bijau”. Ko jūs bijote? Maža ko aš bijau, tai gal man ir į gatvę neiti, nes automobilis pervažiuos? Šeimos gydytojo kvalifikacija tam ir įgyjama, kad galėtumėte atskirti, kuris vaikas priklauso rizikos grupei, kurį reikia tikrinti, tirti, ir kas vaiko organizme vyksta dėl fizinio krūvio. Mamytę Daivą galiu nuraminti, kad net apie 60 procentų vaikų turi funkcinius, gėrybinius širdies ūžesiukus, kurie kyla dėl pagreitėjusios kraujotakos intensyvaus augimo metu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos Širdies sektoriaus
vadovė vaikų kardiologė
prof. habil.dr. Dalia Bakšienė:
– Sportuojantys vaikai nuo širdies ligų miršta visam pasaulyje. Kad taip atsitiko ir Lietuvoje – nieko išskirtinio. Mūsų, medikų, uždavinys – atskirti, kur yra vadinamoji “sportinė širdis” dėl didelių krūvių, o kur yra patologija. Tam ir studijuojama, kad žinotume, kas pavojinga, o kas – ne.
Bet nei pirmos, nei antros arterinės hipertenzijos stadijos metu vaiko nereikia atleisti nuo sporto užsiėmimų. Kitaip vaikui padarome meškos paslaugą. Nesportuoja, sėdi prie kompiuterio, nutunka, daugiau valgo ir kraujospūdis dar labiau kyla. Tada jau reikia ir vaistų.