Daugiau nei milijardas planetos gyventojų kenčia dėl antsvorio ir nutukimo, o jų pastangos sulieknėti dažnai būna bergždžios. Kodėl valgydami tą patį maistą vieni tunka, kiti – ne? Mokslininkai sako – kalti nutukimo genai. Kokie jie? Ką daryti, jei tokie genai yra? Nejau esame pasmerkti tukti ir sirgti?
Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Alina Smalinskienė.
Kur gyvena storiausi žmonės?
Nutukimas – tai būklė, kai kūno masė padidėja dėl to, kad didėja riebalinio audinio kiekis, o kūno masės indeksas (KMI) tampa didesnis nei 30. Įprasta manyti, kad daugiausia storulių gyvena Amerikoje. Tačiau amerikiečiai, kurių 33,9 proc. yra nutukę, „storumo reitinge“ užima tik 9 vietą. O patys storiausi žmonės planetoje – Okeanijos gyventojai, ir net aštuonios iš dešimties labiausiai „nutukusių“ šalių įsikūrusios Ramiajame vandenyne. Tokią išvadą padarė Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija. Lyderių ketvertuką sudaro Nauru, Mikronezijos, Kuko ir Tongos salos, kurių daugiau kaip 90 proc. gyventojų turi antsvorio. Tongos karalius gali būti ne kas kitas, o tik pats storiausias šalies žmogus – nutukimas ten didelis privalumas, o ne yda. Šioje šalyje liesas žmogus tampa pašaipų objektu – tokie jau tų kraštų papročiai.
Pasaulyje nutukimas plinta it epidemija. Neaplenkia ji ir Lietuvos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000–2008-aisiais nutukusių gyventojų skaičius mūsų šalyje augo. Jeigu 2000 m. Lietuvoje buvo 14,9 proc. nutukusių žmonių, tai 2008-aisiais – jau 18,5 proc. Praėjusių metų mokslininkų tyrimų duomenimis, dabar apie 30 proc. Lietuvoje gyvenančių suaugusių vyresnio amžiaus žmonių yra nutukę.
Įrodytas ryšys tarp žmogaus amžiaus ir nutukimo paplitimo. Pavyzdžiui, 20–34 metų amžiaus grupėje yra apie 13 proc. nutukusiųjų, o 45–54 – jau per 32 proc. Trijose Baltijos šalyse – Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje – dažniau nutukę yra vyresni nei 50 m. amžiaus žmonės. Todėl galime daryti išvadą, kad nutukimu dažniau serga suaugusieji, kurie mažai laiko skiria savo sveikatai, t.y. netinkamai maitinasi, neskiria pakankamai laiko mitybai (valgo skubotai, prabėgomis užkandžiauja) ir, be abejo, mažai juda. Prie nutukimo rizikos priskiriamas ir stresas.
Tačiau gąsdina ir tai, kad nutukimas jaunėja, t.y. daugėja antsvorio turinčių vaikų. Prieš ketverius metus Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas tyrimas su Lietuvos moksleiviais parodė, kad normalaus svorio yra 83 proc. sostinės moksleivių, tačiau 7,5 proc. tyrimo dalyvių svėrė per daug, iš jų 2 proc. buvo nutukę.
Vieni tunka, kiti – ne
Teigiama, kad nutukimą lemia genetika, elgesys, kultūra ir netgi žmogaus mąstymas. O nutukimo mechanizmas paprastas: svoris auga, nes su maistu kalorijų gaunama daugiau negu jų išeikvojama energijai. Tada maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. 60–90 proc. atvejų nutukimo priežastis – persivalgymas. Be to, tokie žmonės dažniausiai dar ir per mažai juda. Paveldimas ne nutukimas, o polinkis tukti. Žmogui didesnis pavojus nutukti (tikimybė 25–30 proc.), jei jo šeimoje buvo nutukusiųjų.
Nutukimo priežastis – genai
Deoksiribonukleorūgštis (DNR) yra genetinė medžiaga, perduodanti paveldimus požymius. 99,9 proc. žmonių DNR yra identiška. Tačiau tas likęs 0,1 proc., apie 3 000 000 specifinių DNR skirtumų, ir skiria mus vieną nuo kito. Tokie skirtumai turi įtakos mūsų išvaizdai, elgesiui, imlumui ligoms, polinkiui tukti ir atsakui į vaistus.
Dabartiniai pasiekimai genetikos ir molekulinės biologijos srityse leido atrasti genus (ir jų baltyminius produktus), susijusius su nutukimu. Vieno nukleotido polimorfizmas (VNP) – vienas populiariausių genetinių žymenų, dažnai nustatomas žmogaus genome. Tai įvairios mutacinio proceso nulemtos atskirų nukleotidų pakaitos.
Kalbant toliau apie genus, reikia paaiškinti, kas yra alelis. Dauguma žmogaus ląstelių turi du poras sudarančių chromosomų rinkinius. Juose yra genai, kurie išsidėstę atitinkamomis poromis – vadinamaisiais aleliais, t.y. alternatyviųjų genų poroje vienas genas antrojo atžvilgiu yra vadinamas aleliu.
Nustatyta daug genų, susijusių su kūno svoriu, vienas iš jų yra FTO (angl., fat mass and obesity associated). Tad jeigu FTO genas yra pakitęs, mutavęs, t.y. turintis A alelį (A raidė žymi tai, kad DNR grandinėje vietoje azotinės bazės timino (T) yra azotinė bazė adeninas (A)), tai siejama su padidėjusiu riebalų, energijos suvartojimu. Nes FTO genas ypač įtakoja pogumburį, kuris ir susijęs su energijos apykaitos reguliavimu. Šis genas yra zonoje, kuri dalyvauja reguliuojant apetitą, sotumo jausmą. Taigi FTO genas susijęs su tuo, kad kai yra jo mutacija, žmonėms labiau kaupiasi riebalinės ląstelės: rizika padidėja daugiau kaip 30 proc.
Kiekvienas žmogus turi vieną iš trijų genotipų: AA, AT arba TT. AA genotipas – kai yra du A aleliai, AT – vienas A ir vienas T alelis ir TT – nė vieno A alelio, t.y. nemutavęs genas, kai yra du T aleliai. Taigi jeigu žmogaus genotipas TT, – mutacijos nėra. Jeigu AT, jis priskiriamas rizikos grupei ir turi geno nulemtą polinkį tukti. Tokiu atveju skirtumas tarp žmogaus genotipo TT ir AT tas, kad, valgydami tą patį maistą, AT genotipo žmonėms yra didesnė rizika sustorėti. Turintys AA genotipą apie 1,5 karto yra daugiau nutukę, palyginti su nenutukusiais asmenimis. Tačiau ir tie, kurių FTO genas nepakitęs, t.y. turi TT genotipą, gali būti nutukę, bet šiuo atveju nutukimas gali būti nulemtas mutacijų kituose, su nutukimu susijusiuose, genuose arba nulemtas kitų, ne genetinių veiksnių. Žmonėms, kurių nutukimas nenulemtas genetiškai, yra daug lengviau normalizuoti kūno svorį sureguliavus mitybą ir fizinį aktyvumą negu turintiems mutavusius genus.
Nutukimo genų – šimtai
Pasaulyje plačiai atliekami įvairūs genų tyrimai, taip pat ir jų polimorfizmo. Lietuvoje irgi yra centrų, kuriuose atliekami genų polimorfizmo tyrimai. Šių tyrimų tikslas – identifikuoti žinomo geno alternatyvias alelines formas.
A. Smalinskienės teigimu, genų, susijusių su nutukimu, yra labai daug. „Negalima išskirti kurio nors vieno geno kaip svarbiausio ar labiausiai lemiančio nutukimą. Visi su nutukimu susiję genai turi įtakos svoriui, tačiau veikia per skirtingus mechanizmus“, – aiškina mokslininkė. Pvz., yra genų, kurie nulemia, kad žmogus nuolat jaučiasi alkanas. Suprantama, kad toks žmogus valgys daugiau, todėl ir tikimybė turėti antsvorio bus didesnė. Kitų genų, susijusių su nutukimu, veikimo mechanizmas siejamas su energijos sunaudojimu ir t.t.
Yra genų, kurie susiję su cholesterolio apykaita. Nustatyta, kad, esant tokių genų mutacijai, net ir maitinantis labai taisyklingai ir turint normalų kūno svorį, gali būti blogi kraujo lipidų tyrimo rezultatai, t.y. mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio („blogojo“) kiekis gali būti labai didelis. To kaltininkas – geno apoliproteino E , susijusio su mažo tankio lipoproteinų cholesterolio pernaša, mutacija, kuri didina šio „blogojo“ cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių.
Genų nepakeisime, bet ligos išvengti galime
„Genų nepakeisime, bet galime pakeisti gyvenseną. Jeigu tam tikro geno mutacija yra nutukimo žymuo, tai laiku (pvz., vaikystėje) nustatytas genotipas galėtų apsaugoti nuo įvairių ligų išsivystymo ir ankstyvos mirties, nes žmogus galėtų kuo anksčiau pradėti rūpintis sveikata, vengti rizikos veiksnių, koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą ir taip užkirti kelią nutukimui ir su tuo susijusioms ligoms. Tiesa, pastangų tai gali pareikalauti daugiau negu žmonėms, neturintiems tokių genų mutacijų. Tačiau pabrėžiu: paveldimas ne nutukimas, o tik polinkis tukti. Tad viskas mūsų rankose“, – įsitikinusi A. Smalinskienė.
2012 gruodžio 21
Natalija Voronaja