Technologinė pažanga sudarė sąlygas žmogaus organizmui ilsėtis fiziškai – daug darbų nuveikiami net nepakilus nuo kėdės. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad mažas fizinis aktyvumas yra ne mažiau svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys nei rūkymo daroma žala. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2010 m. bent keturis kartus per savaitę mankštinasi mažiau nei trečdalis vyrų ir moterų (atitinkamai 29 proc. ir 28 proc.).
Anot sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, šie skaičiai verčia sunerimti, nes liudija apie mažą lietuvių fizinį aktyvumą. „Reguliariai sportuojančiųjų gretos būtų kur kas gausesnės, jeigu žmonės ir gydytojai turėtų daugiau informacijos apie judėjimo teikiamą naudą. Fizinis aktyvumas stiprina širdies kraujagyslių sistemą, padeda kovoti su nutukimu, gerina judesių koordinaciją, teigiamai veikia nervų bei hormonų sistemas. Judėti rekomenduojama visiems, tačiau fizinis krūvis turi būti dozuojamas kaip vaistai ir parenkamas individualiai. Pavyzdžiui sąnarių artroze sergančiam žmogui nerekomenduotina bėgioti, bet puikiai tinka važiavimas dviračiu“, – kalba gydytojas.
Mažiau judrumo – daugiau traumų
Daugiausia sportu ir aktyvia fizine veikla užsiima jauni, 18-30 amžiaus, žmonės. Statistika rodo, kad sulaukęs 30-ties žmogus tampa sėslesnis, drastiškai krenta fizinis aktyvumas, o dėl to labai mažėja ir asmens fizinis pajėgumas.
Kaip pasakoja gydytojas K.Linkus, fizinis aktyvumas ypač sumažėja žmogui sulaukus pensinio amžiaus (60-70 m.). Mediko praktika rodo, kad net apie 90 proc. šios amžiaus grupės žmonių yra fiziškai neaktyvūs. Ne tik dėl amžiaus pokyčių organizme, tačiau ir dėl pasyvumo blogėja senjorų judesių koordinacija, o tai lemia padidėjusią traumų ir kritimų riziką. Kaip manote, kodėl griūdami sportininkai rečiau susižeidžia? Atsakymas paprastas – jų koordinacija yra išlavinta, todėl sportininkai greičiau reaguoja netikėtose situacijose. Norint išvengti traumų, artėjant žiemai senjorams patarčiau daryti koordinaciją lavinančius pratimus“, – pataria gyd. K.Linkus.
Nejudant gali susidaryti kraujo krešulių
Vyresnio amžiaus žmonių kaulai gyja lėčiau, todėl susilaužius koją ar ranką, galūnė įtvare ar gipse yra laikoma ilgiau. Ilgesnį laiką apribojus kojos judrumą išauga trombozės (kraujo krešulių susidarymo) rizika, ypač vyresniems pacientams, kurie daugiau laiko praleidžia lovoje ir mažai juda.
„Dėl nejudrumo sulėtėjus kraujo apytakai, giliosiose kojų venose gali susidaryti kraujo krešulių. Kyla pavojus, kad trombas ar jo dalis atplyš ir su krauju nukeliavęs į plaučius sukels plaučių emboliją, kurios pasekmės neretai būna lemtingos“, – kalba žmonių sveikatos srityje dirbančios kompanijos „Bayer“ medicinos reikalų kuratorė Enrika Kuzinkovienė.
„Po sunkesnių traumų ir traumatologinių operacijų skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai, 14 dienų ambulatorinė reabilitacija, ligoninėje parodoma, kokius pratimus reikia daryti, kad galūnė sustiprėtų. Tačiau sugrįžę namo pacientai neretai atsipalaiduoja: nebetreniruoja traumuotos galūnės, nejučiomis didesnį fizinį krūvį perkelia ant sveikosios, o vėliau rizikuoja patirti naują traumą“, – patirtimi dalijasi gydytojas Linkus.
iMed
Ką žinome apie ploščio pilvuko priešus – riebalus?