Liaudies medicinos patirtis yra sukaupta per ištisus šimtmečius. Kodėl gi mums ja nepasinaudojus? Šįkart jums siūlome patiems pasiruošti būtent rudenį renkamą vaistinę augalinę žaliavą. Taip pat aptarsime jų gydomąsias savybes, remiantis moksline medicinos literatūra.
Paprastoji spanguolė (lot. Oxycoccus palustris)
Tai daugiametis krūmas, augantis drėgnose vietose. Rudens mėnesiais prisirpsta sultingos ir saldžiarūgštės uogos, kurių gydomąsias savybes žinojo jau mūsų protėviai. Liaudies medicinoje jos vadintos gyvybės uogomis. Uogos pasižymi šiomis savybėmis:
• slopina uždegimo procesus;
• naikina bakterijas (tinka sergant šlapimo pūslės ar inkstų ligomis);
• stiprina imuninę sistemą (šias uogas galima vadinti šiaurės citrinomis);
• stabdo kraujavimus;
• malšina temperatūrą (taigi tinka karščiuojant);
• stiprina kapiliarų sieneles, didina kraujagyslių elastingumą;
• padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje;
• didina skrandžio rūgštingumą.
Taigi spanguolė – tikras miškų lobis. Uogos renkamos rugsėjo–lapkričio mėnesiais ir džiovinamos. Pažymėtina tai, kad spanguolės uogų preparatai netinka sergantiesiems kepenų ir skrandžio ligomis.
Paprastasis šermukšnis (lot. Sorbus aucuparia)
Tai krūmas, rugsėjo mėnesį subrandinantis rūgščias ir karčias raudonas uogas. Šermukšnio uogų kartumas išnyksta po šalnų, taigi jas rinkti tuomet ir patariama. Nuskynus išdžiovinama. Šermukšnio uogos kaupia daugybę biologiškai veiklių medžiagų, kurios:
• neleidžia cholesteroliui kauptis kraujyje;
• trukdo riebalams kauptis kepenyse;
• skatina žaizdų gijimą;
• turi diuretinių (šlapimo išsiskyrimą skatinančių) savybių;
• laisvina vidurius (tinka esant vidurių užkietėjimui, hemorojui);
• didina skrandžio rūgštingumą.
Šermukšnio vaisiai – vitaminų šaltinis, todėl labai vertingi sergant avitaminoze.
Paprastasis kadagys (lot. Juniperus communis)
Kadagys, dar vadinamas ėgliu, – ne tik sodybų ir parkų puošmena. Jis rudenį subrandina kankorėžius – uogas, kurios turi labai daug vertingų savybių. Surinkus prinokusias uogas (papurčius krūmą kankorėžiai byra ant žemės) bei jas išdžiovinus, ruošiamas nuoviras, kuris lengvina atsikosėjimą (skatina bronchų sekreciją), skatina šlapimo išsiskyrimą ir dezinfekuoja šlapimtakius, skatina tulžies sekreciją ir gerina virškinimą.
Miškinė sidabražolė (lot. Potentilla erecta)
Nuo seno liaudies medicinoje mūsų protėviai sidabražolės preparatais gydė dizenterija sergančius žmones.Miškinė sidabražolė pasižymi dezinfekuojamosiomis ir uždegimą slopinančiomis savybėmis. Vaistažolės preparatai vartojami esant viduriavimui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, taip pat išoriškai gydant kraujuojančias žaizdas, egzemą, anginą, stomatitą, dantenų kraujavimą. Vaistiniams preparatams gaminti naudojami šakniastiebiai, kurie kasami rugsėjo ir spalio mėnesiais. Iškasti šakniastiebiai nuplaunami šaltu vandeniu ir džiovinami ant krosnies ar radiatoriaus. Labai svarbu, kad gerai išdžiūtų jų vidus. Tuomet vaistinė žaliava susmulkinama ir ruošiamas antpilas.
Didysis debesylas (lot. Inula helenium)
Debesylo šaknų nuoviras – tikras išsigelbėjimas tiems, kuriuos kamuoja kosulys. Jis vartojamas ne tik sergantiesiems kvėpavimo takų, bet ir skrandžio bei žarnyno, ginekologinėms ligoms gydyti. Liaudies medicina taip pat pataria nuovirą vartoti varant iš organizmo kirmėles (askarides), gydant egzemą, odos bėrimus. Vaistiniam preparatui ruošti naudojamos šaknys ir šakniastiebiai, kurie kasami ir ruošiami taip pat kaip miškinės sidabražolės šakniastiebiai.
Vaistinė taukė (Kaulažolė) (lot. Symphytum officinale)
Rugsėjo ir spalio mėnesiais kasamos vaistinės taukės šaknys, jos nuvalomos, nuplaunamos, susmulkinamos ir išdžiovinamos. Augalo šaknyse gausu biologiškai veiklių medžiagų, kurios skatina ląstelių augimą, taiga kaulažolės preparatai tinka gydant:
• žaizdas;
• kaulų lūžius;
• sumušimus ir patempimus;
• opas;
• nudegimus;
• venų išsiplėtimą;
• odos bėrimus.