Pavasarinis
adonis — Adonis vernalis L.
Vėdryninių
(Ranunculaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas,
storas, rudai juosvas. Stiebai 3—4, po žydėjimo išauga iki 40 cm, paprastai
nešakoti, lygūs, prie pagrindo rusvi, apaugę rusvais žvyniškais lapeliais.
Lapai 2—4 kartus plaštakiškai suskaldyti; skiltys linijiškos, lygiakraštės,
plikos arba truputį plaukuotos. Žiedai pavieniai stiebų ir šakų viršūnėse,
statūs, dideli, 3—7 cm pločio. Apyžiedis sudėtinis. Taurėlapiai plačiai
kiaušiniški, plaukuoti. Vainiklapių 10—20, pailgai elipsiški, galuose kiek
susiaurėję, sveiki arba smulkiai dantyti, 15—40 mm ilgio ir 5—12 mm pločio,
šviesiai geltoni. Vaisius sutelktinis, ovališkas, apie 20 mm ilgio ir 12 mm
pločio. Sėklos raukšlėtos, su tiesiu arba žemyn lenktu snapeliu.
Žydi
balandžio—birželio mėn.
Lietuvoje savaime neauga, bet gali būti sėkmingai auginamas.
Adonį
galima dauginti šakniastiebiais ir sėklomis. Šakniastiebiai supjaustomi į tiek
gabalų, kiek yra stambių pumpurų. Sodinami rudenį (rugsėjo mėn.) arba anksti
pavasarį į drėgną dirvą. Tarpueilių plotis — 60 cm, atstumas tarp augalų — 30
cm. Ką tik surinktos sėklos sėjamos birželio—liepos mėn. į daigyną 1,5—2 cm
gilumu. Pirmaisiais—antraisiais metais auga labai lėtai. Į pastovią vietą
sodinama trečiaisiais—ketvirtaisiais metais.
Adonio
žolėje svarbiausios veikliosios medžiagos yra širdį veikiantys glikozidai:
cimarinas, adonitoksinas ir kt. (orasausėje žolėje jų yra 0,6—0,7%). Be to, yra flavoninio glikozido adonivernito, 2,6-dimetoksichinono, saponinų,
fitosterinų, alkoholio adonito, šaknyse yra kumarino vernadino.
Vaistams
vartojama visa augalo antžeminė dalis (Herbą Adonidis vernalis). Žolė ties
apatiniais stiebo lapais pjaunama nuo žydėjimo pradžios iki vaisių brendimo.
Apatinė be lapų stiebo dalis pašalinama. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje
patalpoje, pastogėje arba džiovykloje 40—50C temperatūroje. Plonu sluoksniu
išdėliotą žolę reikia nuolat vartyti.
Išdžiūvusi žolė turi išlikti
žalia, žiedai geltoni. Drėgmės joje gali būti ne daugiau kaip 13%, smulkių lapų
dalių — ne daugiau kaip 5% augalo dalių, praradusių natūralią spalvą, ne
daugiau kaip 0,5%, organinių priemaišų — ne daugiau kaip 2%, mineralinių — ne
daugiau kaip 0,5%. Biologinis aktyvumas — 50—66 VV, arba 6,3—8 KV. Iš 100 kg
žalios žolės gaunama 22—23 kg sausos.
Adonio
preparatais gydomos širdies ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies
nepakankamumu, širdies neurozė ir kt. Kartu su bromu vartojami nuo
epilepsijos, nemigos. Jie neturi stipraus kumuliacinio veikimo, tačiau be
gydytojo kontrolės jų vartoti negalima, nes yra nuodingi.