Baltalksnis – Alnus incana
Medis
iki 20 m aukščio, lygia, plona, blizgančia, pilka žieve. Jauni ūgliai
plaukuoti. Lapai pražanginiai, kiaušiniški arba plačiai elipsiškl, 4—10 cm
ilgio, nusmailėjusiomis viršūnėmis, jų apatinė pusė apaugusi pilkais
plaukeliais. Vaisiai subręsta spalio mėn., o išbyra – vasario – kovo mėn.
Žydi
kovo – balandžio mėn.
Auga
drėgnuose miškuose, upių, upelių ir ežerų pakrantėse. Paplitęs visoje šalyje, išskyrus pietinę dalį. Daugiausia vidurio žemumoje.
Žirginiuose
yra 14—16% rauginių medžiagų, iš jų 2,5% tanino, 3,7% galinės rūgšties. Lapuose
yra glikozidų: 13,3 mg% hiperozido, 0,17 mg% kvercitrino, taip pat kavos,
chlorogeno ir protokatechino rūgščių. Žievėje yra 6,0—1*4,0% (kartais iki 20%)
triterpenoidų, rauginių, dažinių medžiagų.
Vaistams
vartojami žirginiai (kankorėžėliai) (Fructus Alni), žievė (Cortex Alni), lapai
(Folia Alni). Žirginiai skinami rudenį ir žiemą, kai jie patamsėja. Žievė
lupama pavasarį, geriausia prieš žydėjimą. Nuo jaunų šakučių žievė, padarius
žiedinius ir išilginius piūvius, lupama nedideliais gabalais. Džiovinama gerai
vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40 – 45 C temperatūroje. Iš
100 kg šviežių žirginių gaunama 38—40 kg sausų.
Išdžiūvusių
žirginių kotelis neturi viršyti 1 cm, žirginiai turi būti 15 mm ilgio, iki 10
mm skersmens, tamsiai rusvos arba rudos, beveik juodos spalvos, silpno kvapo,
sutraukiančio skonio. Drėgmės juose turi būti ne daugiau kaip 12%, pelenų—ne
daugiau kaip 3,5%, smulkių žvynelių ir sėklų — ne daugiau kaip 3%, stiebų,
atsiskyrusių nuo žirginių,— ne daugiau kaip 1%, kitų augalų dalių — ne daugiau
kaip 0,5%, mineralinių priemaišų — ne daugiau kaip 1 %.
Baltalksnio
preparatai pasižymi sutraukiančiomis, kraujavimą stabdančiomis, prakaitavimą
skatinančiomis, priešuždegiminėmis ir skausmą raminančiomis savybėmis.
Baltalksnio
preparatais gydomos skrandžio ligos, ūminis ir lėtinis plonųjų bei storųjų
žarnų uždegimas, stabdomas kraujavimas.
Liaudies
medicinoje žirginėlių nuoviras vartojamas nuo persišaldymo, podagros ir
reumato.