Vaistinė baltašaknė —
Polygonatum odoratum Druce
Lelijinių
(Liliaceae) šeimos daugiametis, 20—50 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis
horizontalus, baltas, storas, gumbuotas. Stiebas aštriomis briaunomis, plikas,
daugialapis. Lapai pražanginiai, pailgai kiaušiniški arba elipsiškai
lancėtiški, lygiagrečiai gysloti, pliki, žalia viršutine ir pilkai žalia
apatine puse, palinkę į vieną pusę. Žiedai po 1— 2 lapų pažastyse. Apyžiedis
suaugtinis, vamzdiškas, žalsvai baltas, šešiadantis. Kuokeliai 6, pliki.
Piestelė 1, mezginė viršutinė, trilizdė. Vaisius— rutuliška, melsvai juoda
uoga.
Žydi
gegužės – birželio mėn.
Auga
sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose. Nereta. Nepastebėta Mažeikių,
Joniškio, Pasvalio, Kapsuko ir Vilkaviškio rajonuose.
Į vaistinę baltašaknę yra panaši daugiažiedė baltašaknė — P. multiflorum All.
Ji taip pat pasižymi vaistinėmis savybėmis. Jos stiebas apvalus, žiedyno
kekėje daugiau žiedų (3—5). Auga taip pat lapuočių ir mišriuose miškuose.
Paplitusi visuose rajonuose, ypač Biržų, Ukmergės, Kretingos, Alytaus,
Kaišiadorių ir Jiezno rajonuose. Spygliuočių miškų rajonuose reta.
Vaistinėje
baltašaknėje yra daug gleivių. Vaisiuose yra glikozidų (konvalarino, konvalamarino),
lapuose – apie 330 mg% vitamino C, šakniastiebiuose — alkaloidų, širdį veikiančių
glikozidų, saponinų, gleivių.
Baltašaknė
liaudies medicinoje vartojama reumatui, hemorojui ir kitoms ligoms gydyti.
Visos jos dalys skatina šlapimo išsiskyrimą, sukelia vėmimą, mažina cukraus
kiekį kraujyje. Šviežiomis šakniastiebių sultimis arba džiovintų šakniastiebių
nuoviru šalinamos strazdanos, įtrinami skaudami sąnariai, juosmuo.
Baltašaknės
yra nuodingos, jų uogomis kartais apsinuodija vaikai.