Beržinis juodgrybis –
Inonotus obliquus (Pers.) Pil.
Skylėtbudžių
(Polyporaceae) šeimos daugiametis, lėtai augantis parazitinis grybas. Auga ant
beržų kamienų, šakų, kartais ant alksnių ir šermukšnių. Ant beržo kamieno
pažeistų (žaibo, šalčio, gyvulio arba žmogaus) vietų patekusios sporos sudygsta
ir sudaro balkšvą grybo hifų veltinį. Šie hifai skverbiasi į medieną, ją ardo
ir iš po žievės pradeda augti gumbas. Sis grybas kartais išauga iki 20 cm
skersmens ir 5 kg svorio. Ant jo paviršiaus dažniausiai išlieka beržo žievės
liekanos. Grybas tamsiai rudas arba beveik juodas, sunkiai suspaudžiamas
pirštais, prie medienos minkštesnis, dažnai išpintas gelsvomis gyslelėmis, be
kvapo, o skonis daugiau primena beržą, negu grybą. Si grybo forma sporų
nesudaro.
Pagrindinę
grybo dalį sudaro pelenai ir pigmentinės medžiagos. Pelenų yra 25-30%, iš jų
kalis ir natris sudaro 19%, dvivalentis manganas – 1,24-1,27%, kalcio oksidas -1,88%,
magnio oksidas -2,45%, aliuminis – 0,17%. Be to, jame yra 0,18% azoto, 4,8%
polisacharidų, oksalo, skruzdžių, sviesto, acto rūgščių ir kt.
Pigmentai
sudaro apie 48% viso sauso grybo svorio. Jų sudėtyje yra fenolinių,
polifenolinių, aldehidinių, oksifenolaldehidinių ir kitokių medžiagų. Vaistams
grybas tinka tik nuo beržų kamienų. Jį galima rinkti ištisus metus, bet
pavasarį ir rudenį grybiena yra aktyvesnė. Nepatariama rinkti nuo senų; arba
džiūstančių beržų, nes jų žaliava paprastai būna mažai veikli.
Gumbai
susmulkinami 6 cm skersmens gabalėliais ir džiovinama ne aukštesnėje kaip 60 C
temperatūroje.
Grybo
veikliosios medžiagos žaliavoje išsilaiko 3-4 mėnesius.
Šio
grybo preparatai vartojami nuo įvairios lokalizacijos piktybinių navikų.
Manoma, kad svarbiausios medžiagos yra pigmentai. Jais taip pat gydomas lėtinis
gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos. Didelis kiekis mangano,
esantis grybo sudėtyje, suaktyvina kepenų fermento originazės veiklą.
Vartojant
ilgą laiką grybo nuovirą po 30-50 ml per parą, jokių nuodingumo požymių
nepastebėta. Tačiau didesnės jo dozės slopina arba jaudina centrinę nervų
sistemą.
Pastaruoju
metu juodgrybio ir miškinės sidabražolės šaknų nuoviru gydoma skrandžio
opaligė, gastritas, hemorojus ir kitokie negalavimai.