Bursitas

Bursitas

APIBRĖŽIMAS

Bursitas – ūminis
ar lėtinis sąnario tepalinio maišelio (bursos) uždegimas. Daugumos
bursitų priežastys nėra aiškios, tačiau žinoma, kad jį gali sukelti
trauma, ilgalaikis fizinis krūvis, sąnario uždegimas, ūminė ar lėtinė
infekcija.

EPIDEMIOLOGIJA

Kiekvienas gali susirgti bursitu, bet yra tam tikri veiksniai, kurie gali padidinti riziką:

• ·Amžius. Bursitas daugiau turi bendra su senėjimo procesu
• ·Profesijos
  ar pomėgiai. Jei dirbate pagal profesija ar turite hobį, kai reikia
  kartoti  judesius ar atlikti spaudimą ypač į sąnarius, padidėja rizika
  susirgti bursitu. Pavyzdžiai apima kiliminės dangos klojimą, plytelių
  klojimą, sodo tvarkymą, dažymą ir grojimą muzikos instrumentu
• ·Kitos
  medicininės sąlygos. Kai kurios sisteminės ligos ir sąlygos –
  pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, podagra ir diabetas – padidina
  riziką susirgti bursitu.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Bursitu
galima susirgti sušalus, patyrus didelį fizinį krūvį, traumą, turint
reumatą. Juo dažnokai suserga pagyvenę, daug darže ar sode dirbantys
žmonės.

Bursitas gali susiformuoti bet kuriame tepaliniame
maišelyje, bet dažniausiai – peties sąnaryje, rečiau – alkūnės, kelio,
klubo sąnaryje. Ši liga gali būti ūmi arba lėtinė. Ūmus bursitas
prasideda staiga nuo stipraus skausmo, jis stiprėja judant.

Formuojantis lėtiniam bursitui sąnario maišelyje susidaro kalcingos nuosėdos, kartais – labai stambios.

KLINIKA

Bursito
simptomai yra tiesiogiai susiję su bursito, t.y. bursos uždegimo
laipsniu. Bursos uždegimas gali sukelti lokalizuotą skausmą ir maudimą.
Jei bursitas tokio lygio, jog atsiranda tinimas, tai gali toliau
rutuliotis į vietinę edemą ir sustingimą, kartais pereiti į vietinį
paraudimą ir karščiavimą. Uždegimas sukelia sąnario disfunkciją, pvz.,
klubo sąnario bursitas gali įtakoti sunkumą perkelti svorį ant
atitinkamos kojos, kelio bursitas gali įtakoti nemalonų jausmą bandant
suglausti kelius.

Po kelių dienų nemalonūs pojūčiai beveik
pranyksta, tačiau sąnarius dar retsykiais maudžia. Ypač dažnai sąnarius
skauda naktimis.

DIAGNOSTIKA

Paprastai bursitas nustatomas,
kai aptinkamas lokalizuotas skausmas ir sąstingis, patinimas, funkcijos
sutrikimas. Rentgenograma kartais gali nustatyti kalcifikacijas bursoje,
kai bursitas pereina į chroninę eigą ar pacientas, ką tik pasveikęs,
vėl suserga.

GYDYMAS

Bursito gydymas priklauso nuo to, ar
buvo infekcija. Neinfekcinis bursitas (sukeltas traumos ar šalia
esančios reumatinės ligos) gali būti gydomas su šalčio kompresais,
poilsiu, priešuždegiminiais ir skausmą malšinančiais medikamentais.
Kartais atliekamas bursos skysčio ištraukimas. Ši procedūra atliekama
daktaro kabinete panaudojant adatą ir sterilias pagalbines medžiagas.
Kartais skystis siunčiamas į laboratoriją tolimesniems tyrimams.
Neinfekcinis bursitas gali būti gydomas kortizono injekcijomis į
patinusią bursą. Tai atliekama skysčio ištraukimo metu ir labai greitai
sumažina patinimą.

Infekcinis (septinis) bursitas reikalauja
tolimesnio įvertinimo ir agresyvesnio gydymo. Bursos skystis įvertinamas
laboratorijoje ir nustatomi jame esantys patogeniniai mikroorganizmai.
Septinis burstitas reikalauja antbiotikų terapijos, kartais ir
intraveninės. Kartais gali būti atliekama pakartotinė skysčių išsiurbimo
procedūra. Chirurginis drenavimas ar pažeistos bursos pašalinimas taip
pat galima išeitis. Paprastai pažeistas sąnarys po chirurginio gydymo
atgauna savo funkcijas.

PROFILAKTIKA

Nors bursito visiškai
neužkirsite, bet galite sumažinti riziką ir paūmėjimą, keičiant tam
tikrų veiksmų atlikimo techniką. Pavyzdžiai:

• ·Naudokite klūpėjimui pagalvėles
• ·Kelkite daiktus tinkamai – sulenkus kelius
• ·Dažnai darykite pertraukas
• ·Stenkitės nesėdėti vienoje padėtyje per ilgai, ypač ant kietų paviršių
• ·Išlaikyti sveiką svorį. Antsvoris kenkia sąnariams
• ·Stiprinti raumenis.