CHOLECISTITAS
APIBRĖŽIMAS
Cholecistitas
– tai ūmus nespecifinis tulžies pūslės uždegimas. Cholecistitas dažniausia yra
tulžies pūslės akmenligės komplikacija.
EPIDEMIOLOGIJA
Apie
10-20 proc. bendros populiacijos turi tulžies akmenis ir trečdaliui jų
išsivysto cholecistitas. Ligos dažnis didėja su amžiumi. Dažniau serga moterys.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Uždegiminius
procesus tulžies pūslėje predisponuoja tulžies akmenys, kasos sultys,
kontrastas, naudojamas medicininio tyrimo metu, tulžies pūslės ir latakų
antominės ypatybės ir kita. Veikiant šiems veiksniams, prasideda procesai,
lemiantys uždegimo išsivystymą: tulžies pūslės stazė, kuri atsiranda sutrikus
tulžies nutekėjimui, besikaupiantys mikrobai tulžyje ir tulžies pūslės sienų
išemija (sutrikęs aprūpinimas deguonimi). Uždegimas tulžies pūslėje gali būti
septinis (dalyvauja mikroorganimai, dažniausiai E.coli, Klebsiella, Enterococci)ir
aseptinis (tuomet uždegimo procese mikrobai nedalyvauja). Mikrobai į tulžies
pūslę gali patekti per kraują, limfą ar iš žarnyno per latakus. Galimos
cholecistito komplikacijos yra infiltratai, pūliniai, tulžies pūslės vandenė,
perforacija, peritonitas, gelta, cholangitas, pankreatitas.
KLINIKA
Cholecistitas
labai dažnai prasideda nuo skausmo dešinėje pašonėje. Skausmas būna labai
stiprus, ligonis negali įkvėpti, neranda sau vietos ir blaškosi. Didžiausias
intensyvumas būna nuo 30 min. iki 1 val., trunka iki 4-6 val. ir pamažu
silpnėja per 2-3 val. Paprastai prasideda po riebaus ir gausaus valgio, plinta
į dešiniąją mentę, dešinį petį ar už krūtinkaulio. Specifinis simptomas yra
nuolatinis skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku ar epigastriume, trunkantis
ilgiau kaip 12 valandų. Sergant cholecistitu būna ir pilvo sienos raumenų
įtempimas. Ligonis karščiuoja iki 38-39ºC, būna šaltkrėtis. Sergantis
cholecistitu gali skųstis pykinimu ir vėmimu, atsiradusiu akių sklerų ir odos
pageltimu, išmatų ir šlapimo spalvos pakitimu.
DIAGNOSTIKA
Bendraudamas su
pacientu, gydytojas išsiaiškina ligos pradžią ir eigą, skausmo požymius,
klausiama apie ankščiau buvusius panašius skausmo priepuolius, veiksnius,
galėjusius nulemti akmenligę ar tulžies pūslės uždegimą. Atliekant ligonio
tyrimą, nustatomas skausmingumas dešinėje pašonėje, tulžies pūslės
projekcijoje. Toliau atliekami laboratoriniai tyrimai- bendras kraujo tyrimas
(rodo uždegimo požymius), bendras šlapimo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas.
Iš instrumentinių tyrimo metodų svarbiausias yra sonoskopinis tyrimas, kuriuo
diagnozuojami akmenys tulžies pūslėje. Tyrimo metu, esant uždegimui, nustatomas
skystis apie tulžies pūslę, pati pūslė būna įtempta, sustorėjusi. Taip pat diagnozuojant
tulžies pūslės uždegimą gali būti naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas ir
kompiuterinė tomografija.
GYDYMAS
Cholecistitas
gydomas lovos režimu, bado dieta, skiriami vaistai, kurie mažina tulžies pūslės
spazmiškumą, intraveniniais skysčiais koreguojamas vandens ir elektrolitų
balansas, taip pat skiriama antibiotikų terapija. Kai šios priemonės
neefektyvios, o paciento būklė blogėja, atliekama operacija, kurios tikslas yra
pašalinti uždegiminį židinį. Paprastai daroma laporoskopinė cholecistektomija-
operacijos metu pašalinama tulžies pūslė.
PROFILAKTIKA
Kadangi
daugeliu atvejų cholecistitą sukelia tulžies akmenys, pirmiausia reikia
užkirsti kelią akmenų atsiradimui:
1.
Laikykitės
mitybos režimo – stenkitės valgyti tuo pačiu metu ir nepraleidinėkite valgių.
2.
Fizinis
aktyvumas mažina tulžies pūslės akmenligės riziką – sportuokite reguliariai
bent po 30 min.
3.
Venkite
staiga numesti svorio, nes tai skatina akmenligės atsiradimą.
4.
Reikia
išlaikyti normalų svorį – nutukimas ir antsvoris yra šios ligos rizikos
veiksniai.