Miškinė dedešva – Matva
silvestris L.
Dedešvinių (Malvaceae) šeimos
dvimetis, rečiau vienametis arba daugiametis, su liemenine šaknimi, 30 – 100
(120) cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, kylantis arba gulsčias,
šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, 3—5 cm ilgio, 6—7 cm pločio, su 5—7
smailiomis, karbuotai dantytomis skiautėmis, širdiškais arba nukirstais
pamatais, ilgakočiai. Prielapiai pailgi, balsvai žali, plėviški. Žiedai
stambūs, 35—40 mm skersmens, po 2—5 sukrauti lapų pažastyse. Taurėlapiai 5,
kiaušiniški, beveik iki pusės suaugę. Vainiklapiai 5, atvirkščiai kiaušiniški,
giliai iškirptomis viršūnėmis, rožiniai su tamsiais išilginiais ruoželiais,
išdžiūvę violetiniai. Vaisius — plokščias, skrituliškas skeltavaisis, subrendęs
suskyla į 10 (9 – 13) tinkliškai raukšlėtų, plikų vaisiukų. Sėklos pilkšvos,
beveik juodos arba tamsiai rudos. 1000 sėklų sveria 1,2—1,9 g.
Žydi
birželio – spalio mėn.
Auga
dykvietėse, šiukšlynuose, daržuose, pakelėse, patvoriuose. Lietuvos
teritorijoje retai aptinkamas augalas.
Vaistams
vartojama dar paprastoji dedešva (M. neglecta Wallr.) ir apskritalapė dedešva
(M. pusilla .With.). Apskritalapės dedešvos žiedai balti, nežymiai iškirptomis
viršūnėmis, maždaug tokio pat ilgio kaip taurelė; taurelės lapeliai
neraukšlėti. Paprastosios dedešvos vainiklapiai taip pat balti, kartais
rožiniai, giliai iškirptomis viršūnėmis, 2 kartus ilgesni už taurelę;
taurelės lapeliai neraukšlėti.
Visose
augalo dalyse yra daug gleivių, dar yra 14 – 17% mineralinių medžiagų, organinių
rūgščių, cukraus, eterinio aliejaus, lapuose yra apie 120 mg% vitamino C, apie
51 mg% karotino, žieduose – antocianinio glikozido malvino, sėklose – 10 – 18%
riebalų.
Vaistinei
žaliavai vartojami žiedai (Flores Malvae silvestris), rečiau lapai (Folia Malvae
silvestris). Žiedai skinami kartu su taurelėmis, be žiedkočių, žydėjimo
pradžioje, dar ne visiškai išsiskleidę. Lapai skinami tuo pačiu metu kaip ir
žiedai, be lapkočių. Džiovinami užtamsintoje šiltoje patalpoje arba pavėsyje,
gerai perpučiamoje vietoje. Iš 100 kg žalių žiedų gaunama 19 – 20 kg sausų.
Išdžiūvusioje
žaliavoje drėgmės turi būti ne daugiau kaip 14%, nenatūralios spalvos žiedų –
ne daugiau kaip 5%, žiedų su ilgais žiedkočiais arba nukritusiais
vainiklapiais — ne daugiau kaip 5%, vaisių, lapų ir kitokių dalių — ne daugiau
kaip 2%, smulkių dalelių, pereinančių pro 2 mm diametro sieto skylutes,— ne
daugiau kaip 3%, organinių ir mineralinių priemaišų — ne daugiau kaip po 0,5%.
Dedešvų
žiedų ir lapų antpilas vartojamas nuo virškinimo trakto ir bronchų uždegimo,
burnai ir gerklei skalauti, užkimus, sergant gerklės kataru, kosint. Karštais
kompresais gydomi sutinimai, nudegimai, odos ligos ir hemorojus.
Dedešvos
žolė yra malonaus salstelėjusio skonio, todėl gali būti vartojama kaip daržovė
salotoms, mišrainėms, žalia ir virta.
Augalo
žiedų dažinė medžiaga tinka vynui, vilnai ir kitoms medžiagoms dažyti tamsiai
mėlyna, pilka, raudona ir kitomis spalvomis (priklausomai nuo kandiko).