Vaistinė dirvuolė — Agrimonia
eupatoria L.
Erškėtinių
(Rosaceae) šeimos daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas.
Šakniastiebis trumpas, gana storas, paprastas arba šakotas. Stiebas vienas,
stačias, viršutinėje dalyje truputį šakotas, apaugęs tankiais plaukeliais.
Lapai sudėtiniai, pertrauktai neporomis plunksniški, į viršūnę mažėjantys.
Apatiniai ir viduriniai lapai 9 – 30 cm ilgio, plotis 2 kartus mažesnis už ilgį,
su 5—9 (13) stambesniais ir 6—10 smulkesnių pailgų arba pailgai lancetiškų,
dantytų, nepleištiškais pamatais įterptinių lapelių. Viršutinė lapų pusė
tamsiai žalia, su retokais plaukeliais, apatinė — gausiai apaugusi švelniais
plaukeliais, pilka. Žiedynas — paprasta, apačioje apyretė, į viršūnę tankesnė,
varpiška, 10 – 30 cm ilgio kekė. Žiedai taisyklingi, labai trumpais žiedkočiais
ir tankiai plaukuota taurele. Taurėlapiai 5, 2 mm ilgio, kiaušiniškai
lancetiški, aštrūs. Vainiklapiai 5, 4 – 6 mm ilgio, 2 – 3 mm pločio, kiaušiniškai
lancetiški, geltoni. Vaisius 5 – 8 mm ilgio, 3 – 6,5 mm pločio, suaugęs su taurele,
giliai vagotu paviršiumi, apaugęs keturiomis šerelių eilėmis.
Žydi
liepos – rugpjūčio mėn. Auga šlaituose, pagrioviuose, pakelėse, krūmuose, sausose
pievose. Paplitusi visoje Lietuvoje.
Į
vaistinę dirvuolę panaši stačioji dirvuolė — A. pilosa Ldb., kuri gydomosiomis
savybėmis nepasižymi. Nuo vaistinės dirvuolės skiriasi tuo, kad jos lapų
lapeliai pleištiškais, lygiakraščiais pamatais, rombiškai atvirkščiai
kiaušiniški arba rombiškai lancetiški, plikomis, tik išilgai gyslų plaukuotomis
apatinėmis pusėmis.
Vaistinės
dirvuolės žaliavoje yra iki 5% rauginių medžiagų, šiek tiek eterinio aliejaus,
apie 430 mg% vitamino C, PP ir K, karčiųjų medžiagų, flavono kvercitrino,
cholino, organinių rūgščių, silicio junginių.
Vaistinė
dirvuolė pjaunama žydėjimo metu. Paskleidus plonu sluoksniu džiovinama
gerai vėdinamoje patalpoje.
Dirvuolės arbata vartojama
nuo skrandžio, kepenų ligų ir reumato su sąnarių skausmais. Ja skalaujama
gerklė ir burna, esant gleivinės uždegimui bei opoms, ir nosies ertmė, sergant
sloga. Ant sunkiai gyjančių žaizdų ir skaudulių dedami nuoviro kompresai.