Juodoji drignė – Hyoscyamus niger L.
Bulvinių
(Solanaceae) šeimos dvimetis, 30—120 cm aukščio, nemalonaus kvapo, lipnus,
žolinis augalas. Šaknis stora, iki 2—3 cm skersmens, vertikali, šakota,
sustorėjusiu šaknies kakleliu. Stiebas stačias, šakotas, storas, tvirtas. Lapai
pražanginiai, minkšti, jų viršutinė pusė tamsiai, o apatinė šviesiai žalia.
Apatiniai lapai kotuoti, pailgai kiaušiniški, plunksniškai skiautėti;
stiebiniai lapai 8—20 cm ilgio, 4—11 cm pločio, į viršų palaipsniui mažėjantys,
ištęstai kiaušiniški, nusmailėję, plačiu pleištišku pagrindu, plunksniškai
skiautėti arba stambiai dantyti. Lapkočiai platūs, plokšti, pusiau
apkabinantys stiebą. Stiebas ir lapai apaugę lipniais, pasišiaušusiais
plaukeliais. Žiedai išsidėstę stiebo viršūnėje. Žiedkočiai 2 – 8 mm ilgio.
Vainikėlis netaisyklingas, 2—4,5 cm ilgio, piltuviškas, plačia penkiaskiaute
atbraila; skiautės bukos, nešvariai gelsvos su violetiniu gyslelių tinklu.
Suaugusi vainikėlio dalis violetinė. Vaisius— dvilizdė, daugiasėklė, 11—12 mm
ilgio dėžutė. Sėklos rudai pilkos, 1,5 mm ilgio, korėtu paviršiumi. 1000 sėklų
sveria 0,5—0,9 g.
Žydi
birželio – spalio mėn.
Auga
šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse, panamėse, pakrantėse ir kartais laukuose.
Ją galima ir auginti.
Tinka derlinga, puri,
nerūgšti, paviršiuje nesulaikanti vandens dirva. Geriausias priešsėlis —
žiemkenčiai javai arba juodasis pūdymas. Sė- jama rudenį arba pavasarį.
Pavasarį sėjama stratifikuota sėkla, 60 cm atstumu tarp eilių, įterpimo gylis –
1,5 – 2 cm (sėklos norma 1 ha – 8 – 9 kg). Sėjant prieš žiemą, sėklos neįterpiamos
(sėklos norma 1 ha – 10 – 11 kg). Pirmaisiais metais išauga tik lapų skrotelė, o
antraisiais dera. Vegetacijos metu purenami tarpueiliai, ravimos piktžolės ir
papildomai tręšiama: pirmametis pasėlis azoto trąšomis, antrametis – kalio,
fosforo ir azoto trąšomis.
Visose
drignės dalyse yra alkaloidų (hiosciamino, atropino, skopo lamino): šaknyse –
0,15 – 0,18%, lapuose – iki 0,10%, stiebuose – apie 0,02%, sėklose – 0,06 – 0,10%;
glikozidų: hioscipikrino, hioscerino ir hios- cirezino; cholino, vitamino
C,’organinių rūgščių ir pėdsakai eterinio aliejaus. Sėklose yra iki 34%
riebalų.
Vaistinei
žaliavai vartojami drignės lapai (Folia Hyoscyami), rečiau lapuotos augalo
viršūnės (Herbą Hyoscyami). Pirmaisiais metais lapų derlius nuimamas vasaros
pabaigoje, kai lapai jau nebeauga. Antraisiais metais lapai skinami žydėjimo
pradžioje arba vaisių mezgimosi laikotarpiu. Orasausės masės derlius – 8 – 12
cnt/ha.
Lapai
džiovinami tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia palėpėje su
skardiniu stogu. Iš 100 kg šviežių lapų gaunama 16—18 kg sausų.
Augalas
labai nuodingas, todėl su juo reikia elgtis labai atsargiai. Neduoti jo sėklų
gyvuliams ir paukščiams.
Žaliava
laikoma sandariai uždaromuose induose ar dėžėse sausoje patalpoje.
Gerai
paruošti sausi lapai turi būti pilkšvai žali, silpno, savotiško kvapo.
Žaliavoje drėgmės gali būti ne daugiau kaip 14%, pelenų — ne daugiau kaip 20%,
pajuodusių, parudavusių ir pageltusių lapų — ne daugiau kaip 3%, kitų drignės
dalių—ne daugiau kaip 5%, organinių priemaišų — ne daugiau kaip 1 %,
mineralinių — ne daugiau kaip 1 %. .Bendras alkaloidų kiekis neturi būti
mažesnis kaip 0,05%.
Drignės
preparatai vartojami lygiųjų raumenų spazmams raminti (tiesiosios žarnos,
gimdos kaklelio, šlapimo kanalo ir kt.). Lapai įeina į antiastminės arbatos
mišinį, o alkaloidai — į aerono sudėtį. Iš lapų gautas aliejus mišinyje su
chloroformu vartojamas įtrynimams, esant reumatiniams ir neuralginiams
skausmams, podagrai.
Iš
drignės alkaloidų plačiausiai vartojamas atropinas, kuris sumažina seilių,
prakaito, ašarų ir riebalinių liaukų sekreciją, išplečia vyzdį. Atropinas
vartojamas, sergant bronchine astma, opalige su žarnyno spazmais, akių ligomis.
Skopolaminas slopina centrinę nervų sistemą. Jis vartojamas skausmams malšinti
gimdymo metu, sergant kai kuriomis psichinėmis ligomis.
Be
gydytojo nurodymų drignės preparatų negalima vartoti.