Paprastoji durnaropė – Datura stramonium L.
Bulvinių
(Solanaceae) šeimos nemaloniai kvepiantis, 30 – 120 cm aukščio vienametis
augalas. Šaknis balta, verpstiška, su daugeliu plonų šaknelių. Stiebas stačias,
žalias, plikas, viršūnėje pirštiškai šakotas. Sakų vidinė pusė, lapkočiai bei
lapo gyslos apaugusios retais trumpais plaukeliais. Lapai kotuoti, apatiniai
iki 20 cm ilgio ir tokio pat pločio, kiaušiniški, nusmailėjusia viršūne.
Žiedai stambūs, 8 – 10 cm ilgio, paskiri, išaugę stiebo ir šakų išsišakojimuose
ant plaukuotų žiedkočių. Taurelė 4 – 6 cm ilgio, vamzdiška, penkiabriaunė,
penkiadantė. ‘Vainikėlis baltas, taisyklingas, vamzdiškai piltuviškas, ilgu
siauru vamzdeliu ir raukšlėta, plačia penkiaskiaute atbraila. Skiautės
trikampės, smailiaviršūnės. Kuokeliai 5, prisegti prie vainikėlio ties
vamzdelio viduriu. Piestelės liemenėlis ilgas, su dviskiaute purka. Vaisius –
kiausiniška arba beveik rutuliška, iki 5 cm ilgio, atsidaranti 4 sąvaromis, su
nevienodo storumo ir kietumo dygliais dėžutė. Sėklos inkstiškos, suplotos,
3—3,5 mm ilgio, juodos, matinės, jų paviršius su smulkiomis duobutėmis. 1000
sėklų sveria 7—10 g.
Žydi
nuo liepos mėn. iki rudens.
Auga
daržuose, dykvietėse, šiukšlynuose. Priklauso ruderalinių augalų grupei.
Galima auginti.
Mėgsta
drėgnas, purias juodžemio dirvas. Neauga molyje ir pelkėtose dirvose.
Geriausias priešsėlis – žieminiai javai ir kaupiamosios kultūros. Tręšiama
organinėmis ir mineralinėmis trąšomis (1 ha reikia 20— 30 cnt organinių trąšų,
200 kg amonio salietros ir 300 kg superfosfato). Pavasarį sėjama sausomis
sėklomis, 3—4 cm gylyje. (Sėklos norma – 2 – 2,5 kg/ha, sėjant
kvadratiniu-lizdiniu būdu, ir 10 kg/ha — sėjant eilėmis.) Tarpueilių plotis —
70 cm. Daigai 2—4 lapelių fazėje išretinami. Dirva vasarą turi būti puri ir
švari. Butonizacijos ir vaisių Visose durnaropės dalyse yra alkaloidų: lapuose – 0,23 – 0,37 %, stiebuose – 0,06—0,24%, šaknyse – 0,12—0,27%, žieduose — 0,13-1,9%
ir sėklose – 0,08 – 0,22% hiosciamino, atropino, skopolamino ir kt. Be minėtųjų
veikliųjų medžiagų, lapuose yra iki 0,04% tamsiai rudo, stipriai tabaku
kvepiančio eterinio aliejaus, iki 0,1% karotino ir 1,7% rauginių medžiagų.
Sėklose yra 17 – 25% riebalų, 1 – 2% rauginių medžiagų.
Vaistams
vartojami lapai (Folia Stramonii), žydinčios viršūnės (Herbą Stramonii) ir
sėklos (Semen Stramonii). Lapai pradedami skinti žydėjimo metu ir skinami 3—4
kartus per vasarą iki sėklų brendimo pradžios. Džiovinami, paskleidus labai
plonif sluoksniu, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, pastogėje arba
džiovykloje 40—50″” C temperatūroje. Iš 100 kg šviežių lapų gaunama
12 – 14 kg sausų. Sėklos renkamos rudenį, spalio – lapkričio mėn.
Džiovinti
lapai turi išlikti tamsiai žalia viršutine puse ir kiek šviesesne apatine,
silpno specifinio kvapo. Žaliavoje gali būti drėgmės ne daugiau kaip 14%,
pelenų — ne daugiau kaip 20%, pajuodusių ir parudavusių lapų – ne daugiau kaip
2%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%, mineralinių priemaišų — ne
daugiau kaip 0,5%. Alkaloidų lapuose turi būti ne mažiau kaip 0,25%.
Žaliava
laikoma maišuose sausoje, gerai vėdinamoje saugioje patalpoje, nes augalas yra
labai nuodingas.
Durnaropės
preparatais gydoma bronchinė astma, taip pat mėšlungiškas kosulys, bronchų
spazmai. Lapai įeina į bronchų astmos „tabako” sudėtį, o alkaloidai – į
aerono.
Be
gydytojo nurodymo durnaropės preparatų negalima vartoti.