Erškėtis – Rosa L.
Erškėtinių
(Rosaceae) šeimos daugiamečiai dygūs krūmai. Lapai neporomis plunksniški.
Žiedai dideli, dvilyčiai. Vainiklapiai 5 arba daug (pilnaviduriai žiedai).
Taurėlapiai 5. Kuokelių ir piestelių daug. Vaisiai (sėklos) maži, sausi riešutėliai,
apgaubti sultingu, viduje dažnai plaukuotu, išsiplėtusiu žiedsosčiu, kuris ir
sudaro netikro vaisiaus (uogos) apdangalą.
Lietuvoje
savaime auga, auginamas ir yra sulaukėjusių daugiau kaip 20 erškėčio rūšių.
Kaip vaistiniai augalai svarbiausi yra raukšlėtalapis, miškinis ir paprastasis
erškėtis.
Miškinis erškėtis — Rosa
cinnamomea L.
Krūmas
0,5—2 m aukščio, su plonomis, šiek tiek svyrančiomis, rausvai rudomis,
blizgančiomis šakomis. Dygiai nedideli, dažniausiai prisegti poromis lapų
pamatuose; žiedinės šakos paprastai nedygiuotos. Lapai su 5—7 lapeliais.
Lapeliai ploni, kiaušiniški ar pailgai elipsiški, 1,4—5,5 cm ilgio, 0,8—2,8 cm
pločio, neraukšlėtu paviršiumi, dantyti, jų viršutinė pusė plika arba nežymiai
plaukuota, apatinė — gausiai apaugusi pilkais plaukeliais. Žiedai 3—5 cm
skersmens, šviesiai arba tamsiai purpuriniai, pavieniai, rečiau po 2—3 žiedynuose;
taurėlapiai ir žiedkočiai pliki. Vaisiai rutuliški arba paplokščiai rutuliški,
1—1,5 cm skersmens, raudoni, su susiglaudusiais taurėlapiais viršūnėse. 100
uogų vidutiniškai sveria 120 g.
Žydi
gegužės – birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn.
Auga
miškuose, pamiškėse. Šiauriniuose Lietuvos rajonuose dažnas, į pietus retėja.
Auginamas ir sodybose kaip dekoratyvinis.