Geltonasis gencijonas – Gentiana lutea L.
Gencijoninių
(Gentianaceae) šeimos daugiametis, 40-120 cm aukščio žolinis augalas.
Šakniastiebis storas (2-3 cm diametro), trumpas, randuotas, su 3-5
viršūniniais pumpurais. Šaknis vertikali, mažai šakota, mėsinga, cilindriška,
ruda, jos vidus geltonas. Stiebai nešakoti, tiesūs, pliki, viršutinėje
dalyje vagoti. Lapai priešiniai, pliki, lygiakraščiai, giliai lankiškai
gysloti, melsvai pilki, šviesesne apatine puse, apatiniai elipsiški, kotuoti,
viršutiniai kiaušiniškai elipsiški, bekočiai, žiedyne beveik širdiški,
šviesiai žali. Žiedai stiebų viršūnėse ir viršutinių lapų pažastyse
daugianariuose menturiuose (po 3-10), stambūs. Taurelė šviesiai geltona,
dvigubai trumpesnė už vainikėlį. Vainikėlis geltonas, 2,5 cm ilgio, ratiškas,
plokščias, beveik iki pamato suskaldytas į 5-6 skilteles. Kuękeliai 5,
laisvi. Vaisius-pailgai lancetiška, iki 6 cm ilgio dėžutė. Sėklų daug, jos
smulkios, rudos, pailgos arba apvalios, su plačiais sparneliais. 1000 sėklų
sveria apie 0,9 g.
Žydi
liepos – rugpjūčio mėn. Vaisiai prinoksta rugsėjo mėn.
Lietuvoje savaime neauga. Auginamas botanikos soduose, darželiuose. Vaistams tinka ir
kitos gencijono rūšys: siauralapis gencijonas (G. pneumonanthe L.), augantis
drėgnose pievose, raistuose, krūmuose; melsvasis gencijonas (G. cruciata L.)
mėlynais žiedais, augantis sausuose šlaituose ir kalvose; retas.
Gencijonams
reikia derlingos, geros struktūros, purios, pakankamai drėgnos, bet ne perdaug
šlapios, neutralios dirvos. Dirva ariama rudenį 25-35 cm gyliu ir patręšiama
pusiau perpuvusiu mėšlu (į 1 ha 40-60 t).
Dauginami
sėklomis, kurios sėjamos tiesiog į gruntą. Kadangi sėklos greit praranda
daigumą, tai jas reikia sėti tais pačiais metais rudenį arba stratifikuoti
drėgname smėlyje O C temperatūroje ir sėti anksti pavasarį. Sėklos sėjamos
eilėmis (tarpueiliai 60 cm) arba lizdais (60X30 cm). Sėjant eilėmis, reikia
apie 8, lizdais – 3-4 kg/ha sėklos. Pavasarį sėklos įterpiamos 1,5-2 cm gylyje,
rudenį-išbarstomos paviršiuje ir užpilamos maždaug 1 cm storio perpuvusios
žemės sluoksniu. Sėkloms dygti ir daigams vystytis reikia pakankamai drėgnos
dirvos (60-80%) su gera aeracija. Daigai vystosi ilgai, dėl to būtina juos rūpestingai
prižiūrėti: purenti žemę, ravėti piktžoles, kovoti su kenkėjais ir ligomis.
Antraisiais
metais augalai tręšiami mineralinėmis trąšomis. Dera trečiaisiais – ketvirtaisiais
metais. Pašalinus žiedynus, išauga stambesnės požeminės augalo dalys.
Gencijonus
galima dauginti rudenį arba pavasarį ir šakniastiebiais, tačiau laikoma, kad
tinkamesnis dauginimo būdas yra sėklomis.
Geltonojo
gencijono šaknyse, šakniastiebiuose ir antžeminėse dalyse yra karčiųjų
glikozidų: genciopikrino (1,5-2,0%), gencijino (0,1%), genciamarino;
genciakaumolo, rauginių medžiagų, gleivių, pektinų, geltono pigmento
gentizino, 6% riebalų, eterinio aliejaus, cukraus, gencianozės, 0,35-0,6%
alkaloido gencianino. Be to, žieduose yra 0,22%, lapuose – 0,71%, stiebuose – 0,41%
vitamino C.
Melsvojo
gencijono šaknyse yra alkaloido gencianino, glikozido, genciopikrino,
gentizino, gencianozės, pigmentų, eterinio aliejaus; lapuose – apie 200 mg%
vitamino C ir karčiųjų medžiagų.
Vaistams
vartojami šakniastiebiai su šaknimis (Radix et Rhizoma). Jie kasami
trečiaisiais – ketvirtaisiais metais rudenį. Smulkios šaknys, plonesnės kaip 0,5
cm, pašalinamos. Šaknys supjaustomos 10 – 20 cm ilgio gabaliukais, storesnės kaip
2 cm perskeliamos į 2-4 dalis ir džiovinamos 50-temperatūroje. Orasausių šaknų
derlius iš ha – 2-3 t.
Išdžiūvusių
šaknų ir šakniastiebių paviršius turi būti rusvai pilkos, o vidus – geltonos
spalvos. Drėgmės žaliavoje negali būti daugiau kaip 147o, o pelenų – ne daugiau
kaip 6%.
Gencijonų preparatai vartojami, sutrikus virškinimui, apetitui, nuo vidurių pūtimo,
mažakraujystės. Karčios medžiagos stimuliuoja virškinimo trakto sekreciją. Jie
skatina eritrocitų ir leukocitų gamybą, tulžies išsiskyrimą, stiprina organizmą
ir širdį, ramina nervus, suaktyvina fermentų veiklą. Kartais jie vartojami nuo
kirmėlių.
Liaudies
medicinoje gencijono šaknų nuoviras vartojamas apetitui pagerinti, tulžies
išsiskyrimui skatinti, sergant podagra. Dideli gencijonų preparatų ir nuoviro
kiekiai slopina virškinimo sulčių išsiskyrimą.
Gencijonų šaknys vartojamos
homeopatijoje, veterinarijoje, likerių, antpilų ir kitų gėrimų gamyboje.