Juodavaisė gervuogė – Rubus
caesius L.
Stiebai
1-3 m ilgio, šliaužiantys, rudenį išsisakojantys, su melsvu apnašu, gausiai
apaugę nelygiais dygiukais, apvalūs. Lapai sudėtiniai, su 3-5 lapeliais.
Lapeliai rombiški arba kiaušiniški, su nelygiais stambiais danteliais, abipus
šviesiai žali, plaukuoti. Žiedai iki 3 cm skersmens balti, kartais rausvi.
Vaisius – uoga, sudaryta iš daugelio juodų, su melsvu, nusitrinančiu apnašu
vaisiukų, nuo žiedsosčio neatsiskiria.
Žydi
gegužės – birželio mėn. Uogos prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn.
Auga
paupiuose, miškuose, krūmuose. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau
didelių uogynų nesudaro. Didesni jų plotai aptinkami Joniškio raj. Žagarės
girininkijoje, Trakų raj. Kazokiškių girininkijoje, Kupiškio raj. Šimonių girininkijoje,
Pakruojo raj. Pakruojo ir Žeimelio girininkijose, Panevėžio raj. Panevėžio
girininkijoje.
Gervuogių
uogose yra apie 2,8% cukraus, iš jų 0,2% sacharozės ir 2,6% monosacharidų
(gliukozės, fruktozės); 2,4% organinių rūgščių: citrinos, obuolių, vyno,
salicilo; 0,13-0,26% rauginių medžiagų, 21,4 mg% vitamino C, B grupės
vitaminų. Sėklose yra 10-12,9% riebalų, 0,6% fitosterino.
Vaistams
vartojamos uogos (Fructus) ir lapai (Folia). Lapai renkami žydėjimo metu, uogos
– prisirpusios.
Žaliavoje
pajuodavusių ir apdegusių uogų turi būti ne daugiau kaip 8%, su vaiskočiais –
ne daugiau kaip 2%, susmulkėjusių augalo dalių – ne daugiau kaip 3%, organinių
priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%.
Gervuogės
preparatai mažina silpnumo jausmą, ramina nervų sistemą, ypač klimakso
neurozės metu, reguliuoja žarnyno veiklą. Prisirpusios uogos pagerina žarnyno
peristaltiką, ne visiškai išsirpusios vartojamos viduriuojant. Uogos, kaip ir
paprastosios avietės, vartojamos gaivinantiems gėrimams gaminti.
Lapų
nuoviru skalaujama burna, ryklė ir dantenos, jis skatina prakaito išsiskyrimą,
juo gydoma egzema.