Gudobelė – Crataegus L.
Erškėtinių
(Rosaceae) šeimos daugiamečiai, dažniausiai dygliuoti krūmai arba nedideli
medžiai. Lietuvoje savaime auga 3 rūšys (vienapiestė, miškinė ir šlaitinė;
grauželinė pasitaiko sulaukėjusi). Lietuvos botanikos soduose, parkuose,
sodybose auginama apie 15 introdukuotų gudobelės rūšių. Vaistams tinka
raudonoji gudobelė (C. sanguinea) Pall. ir kitos savaime augančios bei dauguma
introdukuotų rūšių.
Vienapiestė gudobelė – Crataegus monogyna Jacq.
Krūmas
arba medis 2-5 m aukščio. Šakos rusvai pilkos. Ūgliai kaštono spalvos, pliki;
jauni dažnai plaukuoti. Dygliai 1 cm ilgio, reti, kartais jų visai nebūna.
Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, apatinė- šviesiai žalia.
Vaisinių šakelių apatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, tiktai jų viršūnės
dantytos arba skiautėtos. Viršutiniai lapai su 3 – 5 skiltimis, 1,5-6,5 cm
ilgio, iki 5,5 cm pločio. Bežiedžių šakelių lapai didesni, su 5-8 skiltimis
arba plunksniškai suskaldyti, su plačiomis išpjovomis tarp skiaučių; skiautės
dažnai nesimetriškai išsidėsčiusios, lygiakraštės. Prielapiai pusiau širdiški,
pjautuviškai išlinkę, su liaukingais danteliais. Žiedai po 10-18 susitelkę
skėtiškuose, plikuose arba nežymiai plaukuotuose, iki 5 cm pločio, 4 cm ilgio
žiedynuose. Taurėlapiai 5, lygiakraščiai, jų ilgis maždaug 2 kartus viršija
plotį, vaisiams užsimezgus, žemyn atsilošę ir paprastai prie vaisių prigludę.
Vainikėlis baltas, maždaug 1,5 cm skersmens. Vaisiai kiaušiniški arba plačiai
elipsiški, 0,7- 1 cm ilgio, rusvai arba tamsiai raudoni. Žydi gegužės – birželio
mėn. Vaisiai prinoksta rugsėjo mėn.
Auga
upių šlaituose, pakriaušėse, miškuose, pamiškėse, krūmuose. Dainai auginama
parkuose ir soduose, gyvatvorėse. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje.
Miškinė
gudobelė – Crataegus kyrtostyla Fingerh.
Lapai
šviesiai žali, nežymiai plaukuoti, siauromis išpjovomis tarp skiaučių; skiautęs
arba skiltys nuo pat pamato arba nuo vidurio dantytos. Taurėlapiai lancetiški,
ilgi, jų ilgis kelis kartus viršija plotį, vaisiams užsimezgus, išsiskėtę arba
žemyn atsilošę, bet prie vaisių neprigludę. Liemenėlis 1, ištisai arba tik
pamatinėje dalyje susisukęs, viršutinėje dalyje išsilenkęs. Vaisiai raudoni,
truputį didesni už vienapiestės gudobelės.
Lietuvoje
aptinkama panašiose augimvietėse, kaip ir vienapiestė gudobelė.
Šlaitinė gudobelė – Crataegus calycina Peterm.
Žiedai
skiriasi nuo miškinės gudobelės tuo, kad jų taurėlapiai, vaisiams užsimezgus,
būna statūs, susiglaudę arba kartais įstrižai statūs. Vaisiai pailgi, beveik
cilindriški arba prizmiški, šviesiai raudoni.
Auga
upių šlaituose, krūmuose. Lietuvoje aptinkama retai. Daugiau pasitaiko Nemuno
šlaituose ties Skirsnemune.
Grauželinė gudobelė – Crataegus
oxyacantha L.
Lapai
tamsiai žalia viršutine ir šviesesne apatine puse, atvirkščiai kiaušiniški, 1,5-4 cm ilgio, 2-3,5 cm pločio, apatiniai mažesni, sveiki, tik viršūnėje
nevienodai dantyti, viršūniniai stambesni, su 3-5 skiautėmis; skiautės
nevienodai dantytomis viršūnėmis. Liemenėliai 2-3. Vaisiai kiaušiniški arba
rutuliški, 10-mm skersmens, raudoni, kartais geltoni.
Auginama
sodybose, ypač dekoratyvinės pilnavidurės formos. Pasitaiko sulaukėjusių
pamiškėse, pakrūmėse.
Gudobelių
žieduose yra organinių rūgščių: kavos, chlorogeno ir kt.; hiperozido,
kvercetino, acetilcholino, cholino, trimetilamino. Vaisiuose yra 3,14-4,52%
(kai kuriose rūšyse iki 15%) cukraus, 0,26-0,32% organinių rūgščių, 1,29-1,61%
pektinų, apie 2,57% ląstelienos, 0,42- 0,48% rauginių, dažinių, 1,07-1,26%
mineralinių medžiagų, kauliukuose – iki 39% riebalų. Be to, vaisiuose yra
hiperozido, sorbito, cholino, acetilcholino, P-sitosterino, kvercetino.
lapuose yra organinių rūgščių: kra- tegolo, skantolo, neotegolo, chlorogeno,
kavos, ursolo; hiperozido,
kvercetino, viteksino,
viteksino ramnozido, eterinio aliejaus. Sėklose yra amigdalino, hiperozido,
riebalų, žievėje – glikozido eskulino.
Vaistams
renkami žiedai (Flores Crataegi) žydėjimo pradžioje ir prinokę vaisiai (Fructus
Crataegi) be vaiskočių rugsėjo-spalio mėn. Žiedai džiovinami pavėsyje, gerai
vėdinamoje patalpoje, o vaisiai – džiovykloje arba atvirame ore. Iš 100 kg
žalių žiedų gaunama 18-20 kg sausų.
Išdžiūvusiuose
žieduose drėgmės gali būti ne daugiau kaip 14%, kitų augalo dalių – ne daugiau
kaip 3%, parudavusių žiedų – ne daugiau kaip 3,5%, organinių priemaišų – ne
daugiau kaip 0,5%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5 %.
Džiovinti
vaisiai turi išlikti apvalūs arba ovalūs, kieti, be vaiskočių, raukšlėti,
tamsiai raudoni arba oranžiniai, su 2-4 kauliukais, silpno kvapo, truputį
sutraukiančio skonio. Iš 100 kg žalių vaisių gaunama 25 kg sausų. Drėgmės juose
gali būti ne daugiau kaip 14%, sugedusių vaisių – ne daugiau kaip 7%, iš jų
pernokusių, apdegusių ir pajuodusių- ne daugiau kaip 3%, neprinokusių – ne
daugiau kaip 1%, sukibusių po 2-3 vaisius – ne daugiau kaip 1%, su
vaiskočiais, sutrupėjusių, kauliukų ir šakučių – ne daugiau kaip 2%, organinių
priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%.
Gudobelių
preparatai mažina centrinės nervų sistemos jaudrumą, tonizupja širdies
raumenis, gali pašalinti aritmiją ir tachikardiją, sustiprina kraujo apytaką
vainikinėse ir galvos kraujagyslėse, mažina kraujo spaudimą. Dažniausiai
vartojami po sunkių ligų, taip pat pradinėje hipertoninės ligos stadijoje,
esant nemigai ir hipertireozei su tachikardija.