Juozažolė – Hyssopus
officinalis L.
Lūpažiedžių
(Labiatae) šeimos daugiametis, 20-80 cm aukščio puskrūmis. Šaknis liemeninė,
sumedėjusi. Stiebų apatinė dalis sumedėjusi, jie keturbriauniai, apaugę
trumpais plaukeliais arba beveik pliki. Lapai priešiniai, beveik bekočiai,
lancetiški arba linijiškai lancetiški, palinkusiais į apačią kraštais, 2-4 cm
ilgio, tamsiai žali. Žiedai lapų pažastyse netikruose menturiuose, dažniausiai
vienašalės varpos pavidalo kekėse. Taurelė varpiška, penkiadantė, šviesiai
žalia, paprastai viena jos pusė violetinė. Vainikėlis dvilūpis, 10-11 mm ilgio,
mėlynas, violetinis, rečiau rausvas arba baltas. Kuokeliai – 4, išsikišę iš
vainikėlio, viršutiniai trumpesni už apatinius. Piestelė 1, baigiasi dviskiaute
purka. Vaisius – beveik tribriaunis, atvirkščiai kiaušiniškas, 2,5 mm ilgio
riešutėlis. 1000 riešutėlių sveria 0,9 g.
Žydi
liepos-rugsėjo mėn.
Savaime
neauga. Dažnai sodinama gėlynuose, darželiuose.
Auga
bet kokiame dirvožemyje, tačiau derlingoje, saulėtoje ir gerai įdirbtoje dirvoje
gaunamas didesnis ir geresnės kokybės derlius.
Rudenį
dirva suariama 25-30 cm gilumu. Pavasarį tręšiama superfosfatu (į 1 ha 250-300
kg), kalio druska (150 kg), kultivuojama bei akėjama. Augalams sudygus,
tręšiama azoto trąšomis (200 kg).
Eilės daromos kas 60 cm.
Eilėse sėklos sėjamos 30-40 cm atstumu ir užberiamos plonu puraus dirvožemio
sluoksniu. Vienam hektarui apsėti reikia 300-400 g sėklų. Sėklos sudygsta po
20-30 dienų. Vegetacijos metu 2-3 kartus ravimos piktžolės ir purenami tarpueiliai.
Juozažolės
žaliavoje yra iki 8% rauginių medžiagų, lapuose – 0,6- 1,15%, žieduose – 0,9-1,98%
eterinio aliejaus, organinių rūgščių, glikozidų, flavonoido diosmino,
mineralinių medžiagų, cukraus, dervų.
Vaistams
plaunamos žydinčios stiebų viršūnės kartu su lapais (Herbą Hyssopi) liepos
mėn. viduryje, o antras derlius nuimamas rugsėjo mėn. Pirmaisiais auginimo
metais derlius imamas tik vieną kartą.
Žaliava
džiovinama gerai perpučiamoje palėpėje, pastogėje. Iš 1 ha gaunama apie 24 cnt
sausos žolės. Išdžiūvusi žaliava laikoma sausoje patalpoje. Iš 100 kg žalios
žaliavos gaunama 20-25 kg sausos.
Juozažole
gydoma bronchinė astma, bronchitas, kai kurios virškinimo trakto ligos, taip
pat išorinės žaizdos.