Paprastasis kadagys (ėglis) –
Juniperus communis L.
Kiparisinių
(Cupressaceae) šeimos daugiametis, visada žaliuojantis, dvinamis, rečiau
vienanamis, 3-4 m aukščio krūmas, kartais iki 15 m aukščio medis. Laja įvairios
formos, bet daugiausia kūgiška,, vyriškų egzempliorių siauresnė, moteriškų –
skėstašakė. Stabas stačias, pilkai ruda žieve, besilupančia išilginėmis
juostelėmis. Ūgliai rausvai rudi. Spygliai 10-15 mm ilgio, durklo pavidalo,
labai dygūs. Žiedai vienalyčiai. Vyriški žiedai kankorėžiuose; jie beveik be
žiedkočių, geltoni. Moteriški kankorėžiai pailgai kiaušiniški, iki 2 mm ilgio,
su mėsingais žaliais žvyneliais, pavieniai lapų pažastyse. Po apvaisinimo
žiedažvyniai išauga ir sudaro mėsingą kankorėžį – uogą. Pirmaisiais metais
kankorėžiai žali, antraisiais – mėlynai juodi, blizgantys, su melsvu vaškiniu
apnašu, 7-9 mm diametro, apvalūs, malonaus kvapo, saldūs, su sakų prieskoniu.
Sėklos pailgos, tribriaunės. 1000 sėklų sveria 10-15 g.
Žydi
balandžio-gegužės mėn. Kankorėžiai prinoksta antrųjų metų rudenį. Derėti
pradeda maždaug dešimtaisiais metais ir dera kas 3- 5 metai.
Auga
lėtai, gyvena iki 2000 metų. Auga pušyno trake, dirvonuose, žvyrynuose kaip
krūmas ir kartais užima didelius plotus. Pasitaiko durpynuose bei mišriuose
miškuose.
Paplitęs
visuose lietuvos rajonuose.
eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina d-a-pinenas, kamfenas, a-terpinenas, a-felandrenas, terpinolenas,
dipentenas, sabinenas, terpineolis, borneolis ir kt.; iki 40 %cukraus,apie9,5% dervų, dažinių medžiagų,
riebalų, organinių rūgščių: obuolių (0,21%), skruzdžių (1,88%) ir acto (0,94%);
glikozidų, flavonoidų, rauginių medžiagų, pektino (0,74%), antociano, iki 5%
mineralinių medžiagų. Stiebuose yra 0,25%, o spygliuose – iki 0,18% eterinio
aliejaus, žievėje- iki 8% rauginių medžiagų, iki 0,5% eterinio aliejaus,
spygliuose – apie 266 mg % vitamino C, medienoje – diterpeninių alkoholių –
feruginolio ir sučiolio.
Vaistams
renkami kadagio kankorėžiai (uogos) (Fructus Juniperi, Baccae Juniperi) rudenį,
kai jie visiškai prinoksta ir, papurčius krūmą, byra ant žemės (prieš papurtant
po krūmu patiesiama paklodė). Išvalyti kankorėžiai džiovinami lauke,
džiovykloje arba krosnyje ne aukštesnėje kaip 40C temperatūroje. Iš 100 kg
šviežios žaliavos gaunama 40-45 kg sausos.
Džiovinti
kankorėžiai turi būti apvalūs arba truputį suspausti, lygūs, blizgančiu arba
matiniu paviršiumi, violetiniai arba juodai rudi, dažnai su melsvu atspalviu,
minkštimas – žalsvai rudas.
Žaliavoje
turi būti ne mažiau kaip 0,5% eterinio aliejaus, drėgmės – ne daugiau kaip 20%,
pelenų – ne daugiau kaip 5%, pelenų, netirpstančių 10% druskos rūgštyje,- ne
daugiau kaip 0,5%, neprinokusių vaisių- ne daugiau kaip 10%, iš jų žalių
vaisių – ne daugiau kaip 0,5%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%.
Kadagio
kankorėžių nuoviras skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, dezinfekuoja
šlapimtakius, palengvina atsikosėjimą, pagerina virškinimą. Eterinis aliejus vartojamas
įtrynimams nuo podagros, reumato.
Prieš
vartojant kadagio preparatus reikia pasitarti su gydytoju, nes jie gali sukelti
inkstų ir virškinimo trakto uždegimą, vėmimą ir net apsinuodijimą; vengti jų
nėščioms moterims. Įtrynimams eterinį aliejų taip pat reikia vartoti atsargiai,
nes jis gali stipriai sudirginti odą.
Kadagio
kankorėžiai vartojami veterinarijoje (skatina gyvulių šlapimo išsiskyrimą),
likerių ir degtinės pramonėje.
Kadagiai
išskiria daug lakių medžiagų – fitoncidų, kurie užmuša bakterijas. Hektaras
kadagyno per parą išskiria tiek fitoncidų, kad jų užtektų didelio miesto orui
apvalyti nuo bakterijų.