Karklavijas – Solanum
dulcamara L.
Bulvinių (Solanaceae)
šeimos daugiametis, 30-150 cm aukščio augalas sumedėjusiu, šliaužiančiu,
gumbuotu šakniastiebiu ir pridėtinėmis šaknimis. Stiebas šakotas, laipiojantis,
išsilankstęs, briaunotas, plikas, iš pradžių žolinis, vėliau sumedėjęs. Lapai
pražanginiai, pailgai kiaušiniški, širdišku arba apvaliu pamatu, lygiakraščiai,
smailūs, šiek tiek plaukuoti, pamate dažnai su 2 skiautėmis arba 2 visai
atskirtais lapeliais. Žiedai nusvirusiuose ciminiuose žiedynuose ant ilgų
žiedkočių. Taurelė penkiadantė, maža. Vainiklapiai 5, violetiniai, retkarčiais
balti; vainiklapiai su 2 žaliomis dėmėmis pamate, žemyn atsilošę. Kuokeliai 5,
trumpais koteliais ir didelėmis geltonomis dulkinėmis. Piestelė 1; mezginė
viršutinė, dvilizdė. Vaisiai – raudonos, smulkios, kiaušiniškos uogos.
Žydi birželio – rugpjūčio mėn.
Auga pelkėse, ypač miškapelkėse,
pakrantėse, drėgnuose krūmuose, juodalksnynuose. Paplitęs visoje Lietuvoje;
neretas.
Visose augalo dalyse yra 0,3-0,7%
alkaloidų (solanino ir solanidino), rauginių medžiagų, vaisiuose yra 0,15%
gliukoalkaloido dulkamarino, apie 30% fruktozės, acto, chinino, dulkamarino
rūgščių, dažinės medžiagos likopino.
Vaistinei žaliavai renkami 1-3 metų
stiebai (Stipites Dulcamarae), kurie supiaustomi 3-5 cm ilgio gabaliukais ir
džiovinami. Išdžiūvusi žaliava kramtant pradžioje būna karti, vėliau – aitriai
saldi.
Karklavijo stiebų
preparatais gydomos įvairios odos ligos (išbėrimai, niežėjimas, dedervinės,
uždegimai). Jie skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, pagreitina medžiagų
apykaitą. Homeopatijoje jie vartojami nuo gripo, kosulio, dilgėlinės, reumato.
Uogose esąs dulkamarinas savo veikimu panašus į atropiną (išplečia akies
vyzdį).
Liaudies medicinoje stiebų nuoviras
vartojamas nuo kosulio, bronchito, astmos, sifilio, esant sutinusiems kaklo
limfamazgiams, uogų nuovirai – nuo širdies ligų, kirmėlių.
Didesnės nuoviro
dozės gali sukelti vėmimą, viduriavimą ir kitus nepageidaujamus reiškinius.
Todėl be gydytojo nurodymo negalima jų priiminėti.