Kartusis kietis (pelynas) –
Artemisia absinthium L.
Daugiametis,
60-120 cm aukščio žolinis augalas, apaugęs trumpais, tankiais, prigludusiais
plaukeliais. Šakniastiebis trumpas, šaknis liemeninė, šakota. Stiebai tiesūs,
viršutinėje dalyje šakoti, briaunoti, lapuoti. Stiebo pagrinde lapai
ilgakočiai, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti, į viršūnę lapkočiai trumpesni,
lapai smulkesni ir mažiau suskaldyti, o viršūniniai sveiki ir smulkūs. Lapų
skiltelės pailgos, bukos, sveikos arba dantytos. Žiedynai – maždaug 3 mm
skersmens, nulinkę, rutuliški graižai, sukrauti ant trumpų šakučių į vienašales
kekes, kurios savo ruožtu sudaro šluotelę. Visi žiedai vamzdiški, geltoni,
smulkūs; taurelės nėra. Vaisiai – rusvi, pailgi, smailūs lukštą vaisiai. 1000
vaisių sveria apie 0,1 g.
Žydi
liepos – rugsėjo mėn.
Auga
panamėse, sausuose šlaituose, šiukšlynuose, dykvietėse. Paplitęs visoje
Lietuvoje, kiek retesnis šiaurinėje dalyje. Šiuo metu bandomas auginti.
Karčiojo
kiečio žolėje yra 0,5-2% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra tujilo
alkoholio, tujpno, pineno, kadineno, felandreno, B-kariofileno, Y-sepineno,
bizaboleno ir chamazuleno. Be to, žolėje yra absintino, anabsintino,
ketalaktonų A ir B, oksilaktono, artemizetino, gintaro ir obuolių rūgščių,
rauginių medžiagų, karotinoidų. Lapuose yra 131 – 261 mg% (absoliučiai sausoje
medžiagoje) vitamino C.
Vaistams
vartojama žolė (Herba Absinthii) arba tik lapai (Folium Absinthii). 2blė 25 cm
ilgio (žydinčios viršūnės su lapais) piaunama, augalams žydint (liepos-rugpjūčio
mėn.). Lapai skinami prieš žydėjimą ir žydėjimo pradžioje, geriausia rinkti
tada, kai augalai išleidžia jaunus ūglius.
Išdžiovintą
žaliavą reikia tuojau pakuoti, nes ji greitai netenka kvapo. Laikoma sausoje,
gerai vėdinamoje patalpoje. Iš 100 kg šviežios medžiagos gaunama apie 24-25 kg
sausos.
Žaliavai
būdingas stiprus, aromatinis kvapas ir kartus, aitrus skonis. Drėgmės joje turi
būti ne daugiau kaip 13%, pelenų – ne daugiau kaip 13%, pelenų, netirpstančių
10% druskos rūgštyje,- ne daugiau kaip 3%, parudavusių ir pageltusių lapų – ne
daugiau kaip 3%, stiebų, storesnių negu 3 mm,- ne daugiau kaip 3% organinių
priemaišų -ne daugiau kaip 2%, mineralinių – ne daugiau kaip 1,5%, smulkių
pelyno dalių, išbyrančių pro 3 mm dydžio sieto angeles , – ne daugiau kaip 3,5%.
Pelyno
nuoviras vartojamas apetitui sužadinti ir virškinimui pagerinti. Absintinas
stimuliuoja virškinimo trakto liaukų sekreciją, tulžies veikimą. Chamazulenas
suaktyvina fagocitines leukocitų funkcijas, slopina uždegiminius procesus, juo
gydoma bronchinė astma, reumatas, egzema.
Liaudies
medicinoje pelynas vartojamas apetitui pagerinti, nuo skrandžio, tulžies
pūslės, kepenų ligų, nemigos, kirmėlių.
Be
to, pelynai vartojami maisto pramonėje (likerių, vyno gamyboje), parfumerijoje
ir veterinarijoje.
Pelyno
nuovirą reikia vartoti atsargiai, nes juo galima apsinuodyti.