Paprastasis kmynas – Carum
carvi L.
Skėtinių
(Umbelliferae) šeimos, 30-100 cm aukščio, dvimetis, plikas, žolinis augalas.
Stiebas stačias, briaunotai vagotas, šakotas. Lapai pražanginiai, apatiniai
kotuoti, viršutiniai bekočiai, prie pagrindo sudaro lapamakštį. Žiedynas – 4-8
cm skersmens sudėtinis skėtis. Žiedai smulkūs, taurelė beveik nepastebima.
Vainiklapiai 5, balti arba rausvi, atvirkščiai širdiški, su užlenktu į vidų
liežuvėliu. Kuokeliai 5; mezginė apatinė, dvilizdė su dviem liemenėliais.
Vaisius – pailgai elipsiškas, 3-6 mm ilgio, -1,5 mm pločio skeltavaisis.
Vaisiukai penkiabriauniai, rudi su balsvomis plonomis gyslomis briaunose,
kvapūs. 1000 vaisiukų sveria 1,7-4,0 g.
Žydi
gegužės – birželio mėn. Vaisiai pribręsta birželio – liepos mėn.
Auga
pievose, miškų aikštelėse, pagrioviuose. Lietuvoje labai dažnas.
Kmynams tinka puveningas,
nerūgštus, lengvas priemolis arba prie- smėlis. Blogai auga sunkiose,
bestruktūrėse bei rūgščiose smėlio dirvose. Geriausias priešsėlis –
kaupiamosios kultūros, kukurūzai, žiemkenčiai javai. Pavasarį, ne vėliau kaip
gegužės mėn., sėjama į supurentą patręštą dirvą. Trąšų normos: azoto – 60,
fosforo – 40-80, kalio – 15-45 kg/ha. Rūgščios dirvos prieš sėją kalkinamos.
Sėklų norma – 8 kg/ha, sėjant plačiaeiliu būdu (50-60 cm pločio tarpueiliais).
Įterpimo gylis – 2-3 cm. Kmynų vaisiai turi būti ne senesni kaip dvejų metų.
Pirmaisiais
metais išauga tik lapų skrotelė. Pasėlį reikia rūpestingai prižiūrėti: ravėti,
purenti tarpueilius ir rugpjūčio mėn. viduryje papildomai tręšti azoto
trąšomis. Rudenį purenami tarpueiliai. Antrųjų metų pavasarį kmynai papildomai
tręšiami mineralinėmis trąšomis ir purenami tarpueiliai. Derlius imamas,
pradėjus ruduoti vaisiams. Jie baigia bręsti surišti į pėdus lauke arba
pastogėje. Iškulti ir išvalyti vaisiai papildomai džiovinami vėdinamoje
patalpoje. Paskui supilami į maišus ir laikomi sausoje, vėsioje, gerai
vėdinamoje patalpoje. Vidutinis derlius – 2- 12 cnt/ha vaisių.
Kmynų
vaisiuose yra 3-7% eterinio aliejaus, kuris ir yra svarbiausia veiklioji
medžiaga. Pagrindinės eterinio aliejaus sudedamosios dalys yra karvonas (iki
60%) ir limonenas (iki 40%). Be to, kmynų vaisiuose yra 14-22% riebalų, 20-23%
baltymų, rauginių medžiagų, flavonoidų: kvercetino ir kempferolio.
Vaistams
vartojami kmynų vaisiai (Fructus Carvi).
Vaisiuose
drėgmės gali būti ne daugiau kaip 12%, pelenų – ne daugiau kaip 8%, pelenų,
netirpstančių 10% druskos rūgštyje,- ne daugiau kaip 1,5%, pažeistų ir
nepribrendusių vaisių, stiebų ir lapų dalių – ne daugiau kaip 2%, pašalinių
kvapių vaisių ir sėklų – ne daugiau kaip l%r organinių priemaišų – ne daugiau
kaip 1%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%. Vaisiuose turi būti ne mažiau
kaip 6% eterinio aliejaus.
Kmynų
vaisių arbata vartojama skrandžio atonijos atveju ir nuo skausmų, ji sustiprina
virškinimo trakto sekrecinę funkciją ir peristaltiką, taip pat sumažina rūgimo
ir puvimo procesus žarnyne. Tai švelni priemonė viduriuojant, ypač vaikams. Iš
vaisių gaunamas eterinis aliejus, kuris vartojamas vaistiniams preparatams
aromatizuoti. Kmynų arbata pagerina pieno liaukų funkciją ir padidina pieno
išsiskyrimą.
Kmynų
vaisiai nuo senų laikų labai plačiai vartojami kaip prieskonis, o eterinis
aliejus – maisto, degtinės – likerių ir lengvojoje pramonėje.