Slamagraižė leuzėja –
Rhaponticum carthamoides Will.
Graižažiedžių
(Composilae) šeimos, 50-180 cm aukščio daugiametis žolinis augalas.
Šakniastiebis sumedėjęs, tamsiai rudas, 0,6-2,6 cm skersmens, apaugęs plonomis
šaknimis. Stiebas tuščiaviduris, nešakotas, plaukuotas. Lapai pailgai
kiaušiniški arba elipsiški, giliai plunksniškai suskaldyti, su stambesne
viršūnine dalimi ir 5-8 poromis smulkesnių, dantytų šoninių skiaučių, pliki
arba nežymiai plaukuoti. Viršutiniai lapai bekočiai, apatiniai – kotuoti.
Žiedai 3-7 cm pločio žiedynuose – graižuose, kurie išsidėstę po vieną stiebų
viršūnėse. Graižo skraistė sudaryta iš lancetiškų, glaudžiai vienas prie kito
prigludusių, čerpiškai išsidėsčiusių lapelių, kurie viršūninėje dalyje pereina
į plėvišką, rudą, abipus
plaukuotą,
kiaušinišką priedą. Tipiškos taurelės nėra. Mezginės Viršūnėje yra daug baltų,
ilgų, atitinkančių taurelę, pasiliekančių prie vaisiaus šerelių. Vainikėlis
šviesiai violetinis arba rožinis, vamzdiškas, viršutinėje dalyje platėjantis
ir suskylantis į 5 giliai skeltus dantelius. Kuokeliai 5, laisvais koteliais į
vamzdelį suaugusiomis dulkinėmis; liemenėlis 1. Vaisius – 5-7 mm ilgio rusvas
lukštavaisis. 1000 vaisių sveria 12-19 g.
Žydi
liepos – rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo – spalio mėn.
Auga
Sibiro kalnuose į vakarus nuo Baikalo ežero – Rytų Kazachstane (Džungarijos
Alatau kalnuose), 1700-2000 m aukščiau jūros lygio. Lietuvoje auginamas
botanikos soduose, vaistinių augalų kolekcijose.
Gerai
auga drenuotose, derlingose, priemolio arba priesmėlio nepiktžolėtose
dirvose. Dirva ruošiama kaip ir kaupiamosioms kultūroms. Sėjama anksti pavasarį
stratifikuota sėkla. Dirva tręšiama mėšlu (20 t/ha), fosforo (60 kg/ha), kalio
(30 kg/ha) ir azoto (30 kg/ha) trąšomis. Ariama 22-25 cm gyliu, akėjama ir ne
vėliau kaip po 1-2 dienų sėjama eilėmis kas 60 cm (sėklų norma -24 kg/ha) arba
lizdais – 60X60 cm (12 kg/ha). Priemolio dirvose sėklos įterpiamos 1,5-2 cm, o
lengvesnėse – 2-3 cm gylyje. Pirmieji daigai išsikala po 9-20 dienų. Pirmaisiais
metais susiformuoja 60-70 cm skersmens lapų skrotelė. Žydi ir dera antraisiais
metais. Ypač kruopščiai pasėlius prižiūrėti reikia pirmaisiais metais.
Derlius
nuimamas ne anksčiau kaip trečiaisiais metais vėlai rudenį, likus 2-3 savaitėms
iki užšalimo. Iškasti su šaknimis šakniastiebiai nuvalomi, pašalinamos
antžeminės augalo dalys bei žemės ir tuojau pat plaunami. Džiovinami gerai
vėdinamoje patalpoje 25-30° C temperatūroje arba saulėje. Storesni
šakniastiebiai išilgai perplaunami į 2-4 dalis.
Šakniastiebiuose
ir šaknyse yra apie 0,1% vitamino C, karotino, alkaloidų, inulino, eterinio
aliejaus, apie 5% rauginių medžiagų.
Išdžiūvę
šakniastiebiai turi būti tuščiaviduriai, iki 12 cm ilgio, 2 cm storio, tamsiai
rudi, beveik juodi, su tokios pat spalvos tankiomis, elastingomis šaknimis
(Rhizoma et radix Rhapontici). Žaliavoje drėgmės gali būti ne daugiau kaip
13%, šakniastiebių su stiebų liekanomis (ne ilgesnėmis kaip 2 cm) – ne daugiau
kaip 5%, smulkių (mažesnių kaip 3 mm skersmens) šakniastiebio ir šaknų dalių – ne
daugiau kaip 3%, kitų organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mineralinių – ne
daugiau kaip 4%.
Leuzėjos
šakniastiebių ir šaknų ekstraktas vartojamas nuo fizinio ir protinio nuovargio,
funkcinių nervų sistemos sutrikimų, chroniško alkoholizmo. Jos preparatai
praplečia periferines kraujagysles, pagerina ir pagreitina kraujo apytaką.