Odos vėžys, arba plokščialąstelinis odos vėžys
APIBRĖŽIMAS
Labiausiai
paplitusios dvi odos vėžio rūšys: bazoląstelinis vėžys ir
plokščialąstelinis vėžys. Plokščialąstelinė karcinoma retesnė nei
bazalioma, tačiau jos augimas yra agresyvesnis, kartais ji metastazuoja į
regioninius limfmazgius arba gretimus organus. Nors ir išgydyta
plokščialąstelinė karcinoma gali pasikartoti toje pačioje vietoje.
EPIDEMIOLOGIJA
Dažnai
odos vėžys išryškėja tik turint 50 ir daugiau metų, tačiau tai gali
būti pasekmė ilgalaikio buvimo saulėje vaikystėje ir jaunystėje. Todėl
reikia stengtis nepiktnaudžiauti saule nuo pat pirmųjų gyvenimo metų.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Nors
vėžys yra genetikos ir aplinkos mišinys, tačiau pagrindinė odos vėžio
priežastis – ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai. Tai
didžiausia rizika, sukelianti rimtų sveikatos problemų. Viena
pagrindinių priežasčių, lemiančių bazaliomos ir plokščialąstelinio vėžio
atsiradimą, – nesaikingas ir neteisingas deginimasis saulėje (UVA ir
UVB spindulių poveikis). Kitas svarbus rizikos veiksnys – tam tikras
žmogaus pigmentinis tipas. Nustatyta, kad šviesiaplaukiai,
rusvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti, sunkiai įdegantys saulėje, kurių
oda jautri saulės spinduliams, linkę dažniau sirgti odos vėžiu. Dažniau
serga vyresni žmonės, taip pat sergamumui turi įtakos lytis, moterys
piktybiniais odos navikais serga du kartus dažniau nei vyrai. Taip pat
reikia žinoti kad odos vėžio priežastimi gali tapti ikinavikinės odos
ligos, lėtinės odos ligos, kai kurie virusai, jonizuojanti radiacija,
imuninio organizmo atsparumo sumažėjimas.
KLINIKA
Odos
vėžys gali būti virš odos pakilęs odos spalvos mazgelis ar plokštelė,
pleiskanojanti dėmelė, ar negyjanti, kartais pakraujuojanti žaizdelė.
Sergant plokščialąsteliniu vėžiu, ant odos atsiranda pleiskanojančios
raudonos spalvos dėmes, karpos ar mazgelio su ragėjančiu paviršiumi
formos židinėlis. Mazgelio paviršius šiurkštokas, kietas, padengtas
pilku šašeliu, kraujuoja.
Odos vėžys ilgai būna neskausmingas,
negydomas palaipsniui auga ir gali peraugti bei sunaikinti greta
esančius audinius (pvz., akies ar ausies) arba metastazuoti į gretimus
limfmazgius.
DIAGNOSTIKA
Dermatologai
būdami šios srities specialistai galės nustatyti diagnozę apžiūrėdami
odos pakitimus arba, esant abejonėms, atliks specialius tyrimus. Odos
vėžys būtų 100% pagydomas, jei būtų laiku diagnozuojamas. Tiek
bazoląstelinis, tiek plokščialąstelinis vėžys paprastai diagnozuojami ir
gydomi tais pačiais metodais. Nustatyti, ar yra vėžio ląstelių,
atliekama biopsija.
GYDYMAS
Gydant odos
vėžį, svarbiausias tikslas yra jį visiškai pašalinti ar sunaikinti,
paliekant kuo mažesnį randą. Taikomi įvairūs chirurginiai metodai:
pašalinimas sveikų audinių ribose, fulguracija (audinių suardymas
elektros kibirkštimis), kriochirurgija, lazerių terapija. Radioterapija
taikoma, jei vėžys yra tokiose vietose, kur sunku operuoti. Kartais
taikoma išorinė chemoterapija – priešvėžiniai vaistai kremo ar losjono
pavidalu dedami ant odos. Daug klinikinių bandymų gydant odos vėžį
atliekama taikant fotosensibilizuotą navikų terapiją.
PROFILAKTIKA
Odos
vėžio galima išvengti – manoma, jog 90% susirgimų sukelia „nematoma
saulė“ – ultravioletiniai saulės spinduliai (UV), todėl reikia saugiai
mėgautis saule (fotoapsauginiai kremai, skėčiai, galvos apdangalai,
nesideginti nuo 10 iki 15 valandos), nes piktnaudžiavimas saulės
voniomis – vienas iš pagrindinių odos vėžį provokuojančių veiksnių.