PLONŲJŲ ŽARNŲ
NEPRAEINAMUMAS
APIBRĖŽIMAS
Plonųjų
žarnų nepraeinamumas yra dažniausia žarnyno nepraeinamumo forma. Plonųjų žarnų
nepraeinamumas gali būti tiek ūminis, tiek lėtinis. Taip pat nepraeinamumas
gali būti klasifikuojamas į dalinį ir visišką. Kai plonosios žarnos turinys ir
dujos praeina obstrukcijos vietą – nepraeinamumas yra dalinis, o jei nepraeina
– visiškas.
EPIDEMIOLOGIJA
Mechaninis
plonųjų žarnų nepraeinamumas sudaro apie 80 proc. visų mechaninio žarnyno
nepraeinamumo atvejų. Dažniausia priežastis yra pilvo ertmės sąaugos po
praeityje atliktų operacijų.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Plonųjų
žarnų nepraeinamumas gali būti įgimtas, kuris pasireiškia naujagimiui, arba
įgytas. 93-100 proc. žarnyno neraeinamumo atvejų būna praeityje atliktos
operacijos pasekmė.Įgyto žarnyno nepraeinamumo priežastys gali būti išorinės,
spindžio obstrukcijos sukeltos ar dėl žarnų sienelės patologijos. Išorinės priežastys: sąaugos, išvarža,
navikai ir metastazės, pilvo ertmės pūlinys ar kraujosrūva, drenai pilvo
ertmėje. Žarnų spindis gali užsikimšti dėl tulžies akmenų, navikų (dažniau būna
piktybiniai), svetimkūnių. Žarnų sienelės pokyčiai: invaginacija (procesas,
kurio metu vienas žarnos segmentas įsimauna į kitą segmentą), žarnų užsisukimas,
Krono ligos sukeltas žarnų uždegimas ir susiformavę fibrozinės struktūros,
radiacinis plonųjų žarnų uždegimas.
KLINIKA
Pagrindinis plonųjų
žarnų nepraeinamumo požymis yra priepuolinis pilvo skausmas. Jei pilvo skausmo
periodas trumpas, trunkantis 3-4 minutes, galima įtarti plonųjų žarnų
nepraeinamumą aukštai virškinamajame trakte, o jeigu pilvo skausmo
periodiškumas ilgesnis (15-20 min.) plonųjų žarnų nepraeinamumas yra žemai
virškinamajame trakte.
Liga taip pat
sukelia pykinimą ir vėmimą (labiau būdinga aukštam plonųjų žarnų
nepraeinamumui), pilvo išsipūtimą (būdinga žemam virškinamojo trakto
nepraeinamumui),dujų ir išmatų susilaikymą.
DIAGNOSTIKA
Ligą gydytojas
nustato remdamasis ligos istorija, klinika ir tyrimais. Laboratoriniuose
tyrimuose stebimi tokie pokyčiai: leukocitų skaičiaus pokyčiai, padidėjęs
kraujo hematokritas, taip pat padidėjusi šlapalo koncentracija kraujyje, kraujo
dujų tyrime randama metabolinė acidozė. Tačiau nei vienas laboratorinis tyrimas
nėra pakankamai specifiškas ir tikslus, kad būtų įmanoma patvirtinti ar atmesti
diagnozę. Kur kas daugiau informacijos suteikia instrumentiniai tyrimai.
Atlikus apžvalginę pilvo rentgenogramą, obstrukcijos lygio diagnostika tiksli
51-60 procentų atvejų. Ultragarsinio tyrimo metu diagnozė tiksliai nustatoma
95-98 proc. atvejų, o obstrukcijos lygis- iki 80 proc. Tai tinkamiausias
tyrimas nėščioms moterims ir esant kritinei ligonio būklei. Vis dėlto, dažniausiai atliekamas kontrastinės
medžiagos slinkimo žarnynu rentgenologinis tyrimas, kuris yra idealus būdas
nustatyti obstrukcijos lygį. Kur kas mažiau informatyvus kompiuterinės
tomografijos tyrimas, tačiau jis atliekamas siekiant gauti papildomos
informacijos, kuri negali būti nustatyta rentgenologiniu tyrimu.
GYDYMAS
Plonųjų žarnų
nepraeinamumas pirmiausia gydomas nustatant ir pašalinant jį sukėlusią
priežastį. Pasirenkamas konservatyvus arba chirurginis gydymo būdas- tai
priklauso nuo situacijos. Kuomet yra įvykusi ar nustatoma gręsianti plonosios
žarnos išemija (plonoji žarna negauna arterinio kraujo), atliekama skubi
operacija. Kitais atvejais gydoma konservatyviai: į veną lašinami skysčiai ir
tuo pačiu pro nazogastrinį vamzdelį ištraukiami skysčiai, siekiant sumažinti
spaudimą plonajame žarnyne. Esant stipriam skausmui, skiriami analgetikai. Taip
pat skiriami antibiotikai, siekiant išvengti bakterinių komplikacijų.
PROFILAKTIKA
Žarnyno
nepraeinamumo profilaktika apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, žalingų
įpročių atsisakymą ir pan. Taip išvengsime žarnyno ligų ir pilvo ertmės
operacijų, kurių pasekme gali būti žarnyno nepraeinamumas.