Seilių liaukų padidėjimas
APIBRĖŽIMAS
Burnos
ertmėje išskiriamos mažosios ir didžiosios seilių liaukos. Mažosios yra
lūpų, skruostų ir gomurio gleivinėje. Didžiosios – paausinė, pažandinė
ir paliežuvinė per ilgus išvedamuosius latakėlius atsiveria į burnos
ertmę. Makroskopinis organo padidėjimas atsiranda dėl mikroskopinės
triados: acinuso ląstelių padidėjimas (skirtingos granulės, branduolių
persistumimas į ląstelės bazę) mioepitelio ląstelių alteracija,
postganglinių vegetacinių neuritų pakitimai (nustatomi tik EM).
EPIDEMIOLOGIJA
Kiaulyte
iki skiepų įvedimo dažniausiai sirgdavo 1-15 metų vaikai, dabar dažniau
serga suaugusieji, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Seilių
liaukos gali padidėti dėl įvairių uždegiminių procesų. Dažniausias yra
kiaulytė. Kiaulytė – tai ūminė virusinė infekcinė liga, kuriai būdingas
seilių, rečiau kitų liaukų uždegimas. Ligą sukeliantis virusas pažeidžia
liaukinį audinį ir sukelia įvairių liaukų (seilių, pieno, kasos,
sėklidžių, voratinklinio smegenų dangalo) uždegimą. Kiaulytę sukelia
Paramixoviridae šeimos virusas. Nuo sergančio asmens užsikrečiama
oro – lašeliniu (čiaudint, kosint, kalbant) ir kontaktiniu (per žaislus,
slaugos priemones) keliu. Užsikrėtimo tikimybę didina buvimas uždarose
patalpose, masinių susibūrimų vietose, kontaktas su sergančiais vaikais
ar suaugusiais.
Suaugusiam žmogui normaliai išsiskiria nuo pusės
iki dviejų litrų seilių per parą. Seilės skiriasi refleksiškai (išalkus,
matant maistą ir kt.). Tačiau seilių kiekiui didelę reikšmę turi
fiziologiniai svyravimai, priklausomi nuo kvapo, kramtymo, valgymo,
psichikos ir t.t.
Seilės atlieka daug funkcijų apsaugant burnos gleivinę:
- Neutralizuoja neigiamą rūgščių ir šarmų poveikį.
- Pasižymi antibakterinėmis, antivirusinėmis, grybelį veikiančiomis savybėmis
- Apvalo burnos ertmę ir dantis nuo maisto likučių, bakterijų, apnašų.
- Seilėmis suvilgomas maistas, dėl to galime jį nuryti.
- Pagrindiniai seilių liaukų funkcijos sutrikimai
- Padidėjusi seilių liaukų funkcija (hipersalivacija)
KLINIKA
Kiaulytės
inkubacinis periodas 11-21d. (dažniausiai 15-19d.) Galimi prodrominiai
reiškiniai: silpnumas, galvos skausmai, miego sutrikimas, jie trunka
1-2d. Dažniausiai liga prasideda ūmiai pakilus temperatūrai iki 38-39ºC
ir daugiau, atsiradus selių liaukų padidėjimui ir skausmingumui.
Pradžioj seilių liaukų pažeidimas dažniausiai būna vienpusis, o tik po
1-2d atsiranda ir kitos pusės seilių liaukos patinimas. Gali būti
pažeistos ir kitos seilių liaukos- poliežuvinė, submaxillarinė.
Dažniausiai liaukos pažeidžiamos ne visos iš karto, o palaipsniui.
Procesas gali būti ir izoliuotas (kai pažeidžiama kuri nors viena
liauka). Izoliuotas poliežuvinės liaukos, kasos ir lytinių liaukų
pažeidimas- labai retas. Dažniausia lokalizacija- gl parotis, gl
submandibuliaris. Esant gl parotis pažeidimui, būna burnos gleivinės
pakitimų: patinimas ir paraudimas apie išorinę latako angą. Naujų liaukų
įtraukimas yra lydimas naujo temperatūros pakilimo.
Beveik
visiems ligoniams būna CNS pažeidimas. Kliniškai tai pasireiškia: galvos
skausmu, miego sutrikimu, silpnai išreikštais meninginiais simpt.,
sunkesniais atvejais- meningoencefalito simpt. Neretai parotitinė
infekcija pasireiškia tik CNS pažeidimu- meningitu ar meningoencefalitu.
Parotitinės
inf metu dažnai būna- pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, apetito
stoka, obstipacija, kartais- viduriavimas. Šie simptomai gali rodyti
kasos pažeidimą.
Š-kraujagyslių sistemos pažeidimo požymiai:
š-tonų duslumas, gb sistolinis ūžesys, AKS↓. Šie pakitimai dažniausiai
atsiranda 3-4 ligos dieną, praeina 2-3-ą savaitę.
Inf būdinga
banguota eiga, su pakartotinais temp pakilimais, tai parodo, kad į
procesą įtraukiamos kitos liaukos ar CNS. Liga dažn baigiasi gėrybiškai.
Pažeistų liaukų patinimas tęsiasi 5-7d., liaukų supūliavimo nebūna.
DIAGNOSTIKA
Sunku
diagnozuoti kai yra pirminis izoliuotas kasos, paliežuvinės ar kitų
liaukų arba izoliuotas CNS pažeidimas. Laboratorinė diagnostika
keleriopa:
- Virusologinė – viruso išskyrimas iš kraujo, šlapimo,
seilių, likvoro. Dėl sudėtingumo ir ilgos trukmės negali būti
naudojamas ankstyvai ligos diagnostikai - Serologinė –
paprasčiausia ir prieinamiausia. Komplementą surišantys antikūnai
atsiranda 2-5 ligos dieną, išlieka ilgai, todėl reakcija tinka ankstyvai
ir retrospektyvinei diagnozei. Kaip antigenai yra panaudojami
standartiniai diagnostikumai. Hemagliutinacijos stabdymo reakcija – jos
atlikimą įgalina tai, kad kraujuje atsiranda specifiniai
hemagliutininai, slopinantys sukėlėjo hemagliutinuojantį aktyvumą. - Alerginiai metodai – kaip diagnostikumas injekcijai į odą yra
naudojamas inaktyvuotas vištos embrionų ekstraktas, kuriame daugintas
virusas. Injekuojama 0,1ml į dilbio priekinio paviršiaus odą. Po
24-48val čia atsiranda 1-3cm paraudimas ir infiltratas. Ši reakcija
tinkama retrospektyvinėje besimptomių ir silpnai išreikštų formų
diagnostikoje.
GYDYMAS
Priklausomai nuo
seilių laiukų padidėjimo priežasties yra skiriamas gydymas. Kiaulytę
gydoma tik medikamentai spadidėjusiai temperatūrai mažinti.
PROFILAKTIKA
Vengti rizikos veiksnių, kurie gali sukelti įvairius seilių liaukų uždegimus.