Artritas

Artritas

Artritas (graikų k. arthro-, sąnarys + -itis, uždegimas; daugiskaita: arthritides) yra sąnarių sutrikimo tipas, pasireiškiantis vieno ar kelių sąnarių uždegimu. Yra daugiau kaip 100 skirtingų artrito formų. Dažniausia artrito forma yra osteoartritas (degeneracinė sąnarių liga), atsirandanti dėl traumos, sąnario infekcijos ar amžiaus. Kitos artrito formos yra reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas bei susijusios autoimuninės ligos. Septinį artritą sukelia sąnarių infekcija.
Artritu susirgę asmenys dažniausiai skundžiasi sąnarių skausmu. Skausmas dažnai yra nuolatinis ir apima pakenkto sąnario sritį. Su artritu susijęs skausmas atsiranda dėl aplink sąnarį išsivysčiusio uždegimo, ligos sukelto sąnario pakenkimo, kasdienio sąnario nusidėvėjimo, raumenų patempimo, atsirandančio dėl stiprių judesių judinant sustingusius skausmingus sąnarius ir nuovargio.

Klasifikavimas
Yra kelios ligos, kuriomis sergant sąnarių skausmas yra laikomas pirminiu pakenkimu ir svarbiausiu požymiu. Dažniausiai, jei asmuo serga artritu, tai reiškia, kad jam diagnozuota viena iš toliau išvardytų ligų:
•Osteoartritas
•Reumatoidinis artritas
•Podagra ir pseudopodagra
•Septinis artritas
•Ankilozinis spondilitas
•Jaunatvinis idiopatinis artritas
•Stilo (Still) liga

Sąnarių skausmas taip pat gali būti kitų ligų simptomas. Tokiu atveju artritas yra laikomas antriniu pagrindinės ligos sukeltu pakenkimu, įskaitant:
•Psoriazė (psoriazinis artritas)
•Reaktyvusis artritas
•Ehlerso-Danloso (Ehlers-Danlos) sindromas
•Hemochromatozė
•Hepatitas
•Laimo liga
•Sjogreno (Sjogren) liga
•Hašimoto (Hashimoto) tiroiditas
•Uždegiminė žarnyno liga (įskaitant Krono ligą ir opinį kolitą)
•Henocho-Šionleino (Henoch-Schönlein) purpura
•Hiperimunoglobulinemija D su grįžtamąja karštine
•Sarkoidozė
•Viplio (Whipple) liga
•Su TNF receptoriais susijęs periodinis sindromas
•Granuliomatozė su poliangitu (ir daug kitų vaskulito sindromų)
•Šeiminė Viduržemio jūros karštinė
•Sisteminė raudonoji vilkligė.

Nediferencijuojamas artritas yra artritas, nepatenkantis į gerai žinomas klinikines ligos kategorijas, galintis būti ankstyva vėliau išsivystančios reumatinės ligos stadija.

Paplitimas

Nuo 1990 m. iki 2010 m. neįgalumas dėl raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų padidėjo 45 %. Palyginti su visomis ligomis, osteoartritu sergama vis dažniau. Tarp daugybės pranešimų apie didėjantį raumenų ir skeleto sistemos sutrikimų paplitimą nepakanka duomenų apie situaciją Afrikoje, jie yra nepakankamai įvertinti. Atliktoje sisteminėje apžvalgoje buvo įvertintas artrito paplitimas; apžvalgoje nagrinėjama dvidešimt populiacija grindžiamų ir septyni ligoninėse atlikti tyrimai. Dauguma tyrimų – iš viso dvylika – buvo atlikti Pietų Afrikoje. Devyni tyrimai buvo atlikti tinkamai, vienuolikos tyrimų kokybė buvo vidutinė, o septyni tyrimai buvo atlikti prastai. Sisteminės apžvalgos rezultatai aprašyti toliau.
•Reumatoidinis artritas: 0,1 % Alžyre (urbanizuotos vietovės); 0,6 % Kongo Respublikoje (urbanizuotos vietovės); 2,5 % ir 0,07 % Pietų Afrikoje, atitinkamai urbanizuotose ir kaimo vietovėse; 0,3 % Egipte (kaimo vietovės), 0,4 % Lesote (kaimo vietovės).
•Osteoartritas: 55,1 % Pietų Afrikoje (urbanizuotos vietovės); tarp 65 metų amžiaus ir vyresnių Pietų Afrikos gyventojų dažnis svyravo nuo 29,5 % iki 82,7 %.
•Kelio osteoartritas yra labiausiai paplitęs osteoartrito tipas, Pietų Afrikos kaimo vietovėse registruojamas 33,1 % gyventojų.
•Ankilozinis spondilitas: 0,1 % Pietų Afrikoje (kaimo vietovėse)
•Psoriazinis artritas: 4,4 % Pietų Afrikoje (urbanizuotose vietovėse)
•Podagra: 0,7 % Pietų Afrikoje (urbanizuotose vietovėse)
•Jaunatvinis idiopatinis artritas: 0,3 % Egipte (urbanizuotose vietovėse)

Požymiai ir simptomai

Įvairaus stiprumo skausmas yra dažniausias simptomas, būdingas praktiškai visoms artrito formoms. Tarp kitų simptomų paminėtinas tinimas, raumenų sustingimas ir aplink sąnarį esančių audinių skausmingumas. Artrito tipo sutrikimai, pavyzdžiui, sisteminės raudonosios vilkligės ar reumatoidinio artrito atveju, gali pažeisti kitus organizmo organus ir sukelti įvairių simptomų. Tarp simptomų gali būti:
•Negalėjimas naudotis plaštaka ar vaikščioti
•Sustingimas, kuris gali būti stipresnis ryte ar po krūvio
•Liguistumas ir nuovargis
•Svorio kritimas
•Prastas miegas
•Raumenų maudimas ir skausmas
•Skausmingumas
•Apsunkinti sąnarių judesiai

Artritui progresuojant dažnai atsiranda reikšmingų antrinių pokyčių. Pavyzdžiui, dėl artrito simptomų pacientui gali būti sunku judėti ir (arba) sportuoti, todėl gali atsirasti antrinių požymių, kaip antai:
•Raumenų silpnumas
•Sumažėjęs lankstumas
•Sumažėjęs gebėjimas užsiimti aerobika
Kartu su pagrindiniais simptomais šie pokyčiai gali turėti didelės įtakos gyvenimo kokybei.

Neįgalumas

Jungtinėse Amerikos Valstijose artritas yra dažniausia neįgalumo priežastis. Daugiau kaip 20 milijonų artritu sergančių asmenų kiekvieną dieną patiria sunkių funkcijos ribojimų. Sergantys artritu dažnai neatvyksta į darbą ir dažnai lankosi pas gydytoją. Dėl artrito žmonėms gali būti labai sunku palaikyti fizinį aktyvumą, jie tampa pririšti prie namų.
Apskaičiuota, kad bendros su artritu susijusios išlaidos siekia beveik 100 milijonų JAV dolerių, o beveik 50 % iš jų sudaro negautos pajamos. Kiekvienais metais dėl artrito beveik 1 milijonas asmenų gydomi ligoninėse, beveik 45 milijonai kreipiasi į gydytojus ambulatoriniuose sveikatos priežiūros centruose.[11]
Sumažėjusi galimybė judėti kartu su pirmiau išvardytais simptomais gali apsunkinti individo galimybes palaikyti fizinį aktyvumą, todėl padidėja nutukimo, cholesterolio kiekio padidėjimo ar širdies ligos išsivystymo rizika.[12] Artritu sergantiems žmonėms taip pat gresia didesnė depresijos rizika, nes tai gali būti atsakas į daugelį veiksnių, įskaitant simptomų sunkėjimo baimę.

Diagnozė

Diagnozę nustato atitinkamas sveikatos priežiūros specialistas, remdamasis klinikiniais tyrimais; atsižvelgiant į įtariamą artrito tipą, ją galima paremti kitais testais, pavyzdžiui, radiologinio tyrimo ir kraujo testų rezultatais.[14] Visų formų artritai gali pasireikšti skausmu. Skausmas gali skirtis, priklausomai nuo artrito tipo ir pakenktos vietos. Reumatoidinis artritas įprastai daugiau problemų kelia ryte ir yra susijęs su sąnarių sustingimu; ankstyvose stadijose dažniausiai po rytinio dušo pacientai jokių simptomų nejaučia. Kita vertus, sergant osteoartritu būklė dažnai pablogėja po fizinio krūvio. Vyresnio amžiaus asmenims ir vaikams skausmas gali būti ne pagrindinis požymis; vyresnio amžiaus žmonės paprasčiausiai mažiau juda, o vaikai nesinaudoja pakenkta galūne.
Sutrikimo istorijos elementai, padedantys nustatyti diagnozę. Svarbios savybės yra ligos atsiradimo laikas ir greitis, sąnarių pakenkimo modelis, simptomų simetrija, sąnarių rytinis sustingimas, skausmingumas, nelankstumas ar nejudrumas po fizinio krūvio, būklę palengvinantys ar sunkinantys veiksniai bei kiti sisteminiai simptomai. Fizinė apžiūra gali patvirtinti diagnozę arba leisti įtarti sisteminę ligą. Dažnai atliekami radiologiniai tyrimai. Jų rezultatai padeda įvertinti ligos progresavimą ar pasunkėjimą.
Kraujo testai ir pakenktų sąnarių rentgenologiniai tyrimai dažnai atliekami nustatant diagnozę. Jei įtariamas tam tikro tipo artritas, reikia atlikti atrankinius kraujo testus. Tarp jų paminėtini: reumatoidinio veiksnio, priešbranduolinio veiksnio (ANF), ekstrahuojamojo branduolio antigeno ir specifinių antikūnų.

Gydymas

Vaistų nuo reumatoidinio artrito ar osteoartrito nėra. Gydymo galimybės yra įvairios, atsižvelgiant į artrito tipą. Tai gali būti fizioterapija, gyvenimo būdo pokyčiai (įskaitant mankštą ir svorio kontrolę), ortopedinės atramos ir vaistai. Sergant ardomuoju artritu gali prireikti atlikti sąnario keitimo chirurginę operaciją. Vaistai gali padėti sumažinti sąnario uždegimą, o tai sumažina skausmą. Be to, nuslopinus uždegimą galima sulėtinti sąnario pakenkimo vystymąsi.

Fizioterapija

Taigi, tyrimai parodė, kad, vertinant pagal ilgalaikį skausmo sumažėjimą, pakenkto sąnario mankšta sukelia pastebimą pagerėjimą. Be to, artrito pakenkto sąnario mankšta yra skatintina siekiant palaikyti konkretaus sąnario būklę bei bendrą individo organizmo sveikatą.
Artritu sergantiems asmenims gali būti naudinga fizioterapija ir darbo terapija. Sergant artritu sąnariai būna sustingę, o jų judėjimo amplitudė gali būti ribota. Įrodyta, kad fizioterapija gerokai pagerina funkciją, sumažina skausmą, o ligai progresuojant atitolina chirurginės intervencijos poreikį. Fizinės medicinos gydytojo paskirti pratimai buvo veiksmingesni už vaistus gydant nuo kelio osteoartrito. Pratimais dažniausiai siekiama padidinti raumenų jėgą, ištvermę ir lankstumą. Tam tikrais atvejais pratimai gali būti skirti pusiausvyrai gerinti. Darbo terapija gali padėti judėti ir dirbti su prietaisais.