Ligos apibūdinimas
Tai nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuriam būdinga socialinė disfunkcija, kalbiniai ir kūno kalbos sutrikimai bei apribotas ir pasikartojantis elgesys. Autizmas diagnozuojamas iki trijų metų amžiaus. Sergant autizmu, galvos smegenyse informacijos apdorojimas ir suvokimas yra sutrikę. Nors tikslus mechanizmas nėra žinomas, tačiau manoma, jog priežastys yra genetinės.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Galvos smegenys.
Autizmas yra sąlygojamas įvairių vystymosi faktorių, kurie pažeidžia daugelį ar visas funkcines smegenų sistemas bei sutrikdo jų vystymąsi. Neuroanatominės studijos nurodo stiprią asociaciją tarp teratogenų ir sutrikusio smegenų vystymosi iš karto po apvaisinimo. Iš karto po gimimo autistų smegenys auga greičiau nei įprasta, tačiau vaikystėje tas augimas sulėtėja. Dėl per greito augimo, ląsteliniame ir molekuliniame lygyje galimai atsiranda šie sutrikimai:
•neuronų perteklius, kuris sukuria padidintą kiekį jungčių pagrindiniuose smegenų regionuose
•sutrikusi neuronų migracija ankstyvame vystymosi periode
•nesubalansuotas aktyvinimo-slopinimo mechanizmas
•nenormalus tarpneuroninių jungčių susiformavimas
Imuninė sistema taip pat vaidina svarbų vaidmenį autizmo atsiradime. Tokiems vaikams nustatomas centrinės ir periferinės nervų sistemos uždegimas. Atlikti tyrimai nurodo, jog infekcijos buvimas nėštumo metu padidina autizmo atsiradimo riziką. Viskas priklauso nuo to, kaip imuninė sistema geba išlaikyti balansą tarp aktyvacijos ir atsako bei nesutrikdyti ankstyvo smegenų vystymosi.
Ligos dažniausiai pažeidžiama asmenų grupė:
Berniukai serga keturis kartu dažniau nei mergaitės. Tiksli priežastis nėra žinoma. Rasės, etniniai ir socioekonominiai faktoriniai įtakos neturi.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
•genetinių mutacijų kompleksai
•aplinkos veiksniai: rūkymas, alkoholis, pesticidai, chemikalai, maistas, psichotropiniai vaistai ir t.t
•infekcijos nėštumo metu
•vyresni tėvai
•diabetas, kraujavimai
Tačiau patikimų moksliškai pagrįstų įrodymų dėl aplinkos veiksnių poveikio nėra, tik žinoma, jog jie gali padidinti autizmo riziką.
Ligos simptomai ir požymiai:
Autizmas prasideda ankstyvoje vaikystėje, liga diagnozuojama 2–3 metų amžiaus ir tokia būklė tęsiasi iki pat suaugusio amžiaus. Tik dažniausiai simptomai tampa šiek tiek švelnesni. Pacientams būdinga simptomų triada: socialinio kontakto sutrikimai, žodinės ir kūno kalbos sutrikimai, rutininis ir ribotas elgesys.
•Socialinio vystymosi sutrikimai: nuo vaikystes pacientai mažai reaguoja į socialinis stimulus, vengia akių kontakto, mažai šypsosi, negestikuliuoja, nesiliečia prie kitų asmenų. Vyresniame amžiuje jiems tampa sunku suprasti aplinkinių emocijas, reakcijas. Jie jaučiasi vieniši ir nesuprasti.
•Bendravimas: būdingi kalbos sutrikimai, kūdikystėje jie mažai guguoja, būdingas netipinis verkimas, vėliau ir kalbos naudojimas. Tokiems vaikams sunkiai sekasi žaidimai, kuriuose reikalinga vaizduotė. Paaugę maždaug pusė autistų negali savęs išreikšti žodžiais ar kūno kalba. Jiems sunkiai sekasi suprasti fraziologizmus, jie linkę tiesiog kartoti žodžius.
•Rutiniškas elgesys:
1.Stereotipiniai judesiai – plojimas rankomis, galvos sukimas, lingavimas.
2.Pasikartojantis elgesys – daiktų dėliojimas atitinkama tvarka, į vieną liniją ir pan. Toks potraukis yra labai stiprus ir negalint jo patenkinti, galimi elgesio ir emocijų sutrikimai.
3.Ritualai – pacientu būdingas tam tikras meniu skaitymas, apsirengimo įgūdžiai ir pan.
4.Apribotas elgesys – stiprus įsitraukimas į vieną objektą, pavyzdžiui, žaislą, žaidimą ar televizijos laidą.
5.Savęs žalojimas – kandžiojimas, žnaibiojimas ir pan. Toks elgesys būdingas trečdaliui ligonių.
•Kiti simptomai: padidintas jautrumas garsams, valgymo įpročiai, prasta koordinacija, žemas raumenų tonusas ir pan.
Gydymas:
•Specialus mokymas
•Socialinio elgesio terapija
•Kalbėjimo ir kalbos terapija
•Psichotropiniai vaistai esant savęs žalojimui
•Kasdienių įgūdžių mokymas
•Mokymas ir psichologinė pagalba šeimai ir tėvams