Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežąstys ir rizikos veiksniai
Dubens uždegiminė liga
Ligos apibūdinimas
Apibūdinimas
Dubens uždegiminė liga (DUL) – tai gimdos, kiaušintakių ir aplink esančių audinių ir organų uždegimas. Pavėluotas ligos nustatymas ir gydymas gali būti nevaisingumo pasėkmė.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Liga pažeidžia lytinius moters organus – makštį, gimdą, kiaušintakius, kiaušides ir juos supančius aplinkinius audinius.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Reprukcinio amžiaus (nuo pirmų mėnesinių iki menopauzės) kas dešimta moteris suserga kasmet, iš jų kas penkta gydoma ligoninėje. Dažniau serga 15 – 25 m moterys. Susirgimas šia liga dvigubai padidina nevaisingumo riziką. Nuo 7 iki 10 kartų padidėja ektopinio (ne gimdoje, o pvz kiaušintakyje) nėštumo rizika. Pusei moterų atsiranda lėtiniai dubens skausmai. DUL dažnis tiesiogiai susijęs su lytiniu keliu plintančiu ifekcijų dažniu.
Ligos priežąstys ir rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai yra pirmoji lytinė sueitis jauname ažiuje, dažnas lytinių partnerių keitimas ar daug jų turėjimas, intrauterinė spiralė, rūkymas.
DUL‘ą sukelia bakterijos patekusios į dubenį iš makšties ar gimdos kaklelio. Dažniausiai tai lytiniu keliu plintanti infekcija (chlamidiozės, gonorėjos sukėlėjai), taip pat ir makšties, žarnyno mikroflora, virusai.
Ligos simptomai ir požymiai
Pacientės skundžiasi įvairiais simptomais, nuo apatinės pilvo dalies skausmo iki skausmingo dažno šlapinimosi.
Apatinės pilvo dalies skausmas yra dažniausias simptomas. Paprastai nusakomas kaip bukas, maudžiantis, pastovus. Prasideda praėjus kelioms dienoms nuo paskutinių mėnesinių ir stiprėja nuo judesių, fizinių pratimų, lytinių santykių. Paprastai skausmas trunka mažiau nei 7 dienas, jei trunka ilgiau nei 3 savaites tai galima iš karto nustatyti DUL‘o diagnozę. Taip pat dažnas simptomas yra nenormalios išskyros iš makšties, retesnis yra nemenstruacinis kraujavimas iš makšties.
Karščiavimas >38 ºC, pykinimas, vėmimas pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose.
Ligos diagnostika
Apžiūrint ginekologiškai – nenormalios išskyros iš makšties ir gimdos kaklelio. Išskyrose nustatoma daug leukocitų, teigiami gonorėją, chlamidijozę nustatantys testai.
Laboratoriniai tyrimai: kraujyje padidėję uždegiminiai rodikliai (leukocitai, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas).
Instrumentiniai tyrimai: transvaginalis ultragarsinis tyrimas (per makštį) nėra labai informatyvus, tačiau gali nurodyti skysčiu užpildytus padidėjusius kiaušintakius, padidėjusias kiaušides.
Nors ir labai jautrus tyrimas – magnetinis rezonansas – daromas retai.
Kartais atliekama procedūra – kuldocentezė – jos metu su adata iš makšties skliauto paimama skysčio laboratoriniam ištyrimui ( dažnai randamas pūlingas turinys).
Ligos gydymas
Gydoma dažniausiai ligoninėje.
Pagrindinis gydymas yra antibiotikai, nuskausminamieji.
Kartais gydoma chirurgiškai, jei norima pašalinti susidariusį pūlinį ar pašalinti pilvaplėvės saaugas.
Antibiotikais gydoma 2 savaites, tačiau pagerėjimas jaučiamas jau po 2 – 3 dienų. Jei yra lytiniu keliu plintanti infekcija reikia išgydyti ir partnerį.
DUL žymiai padidina nevaisingumo, ektopinio nėštumo riziką. Persirgus nemažai daliai išlieka pilvo apačios skausmas.
Prevencija
Turėti pastovų lytinį partnerį, naudoti prezervatyvus, vengti atsitiktinių lytinių santykių, susirgus gydyti ir partnerį.
Esmė
Pilvo apačios skausmas.
Karščiavimas.
Lytiniu keliu plintanti infekcija.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežąstys ir rizikos veiksniai
Dubens uždegiminė liga
Ligos apibūdinimas
Apibūdinimas
Dubens uždegiminė liga (DUL) – tai gimdos, kiaušintakių ir aplink esančių audinių ir organų uždegimas. Pavėluotas ligos nustatymas ir gydymas gali būti nevaisingumo pasėkmė.
Pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Liga pažeidžia lytinius moters organus – makštį, gimdą, kiaušintakius, kiaušides ir juos supančius aplinkinius audinius.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Reprukcinio amžiaus (nuo pirmų mėnesinių iki menopauzės) kas dešimta moteris suserga kasmet, iš jų kas penkta gydoma ligoninėje. Dažniau serga 15 – 25 m moterys. Susirgimas šia liga dvigubai padidina nevaisingumo riziką. Nuo 7 iki 10 kartų padidėja ektopinio (ne gimdoje, o pvz kiaušintakyje) nėštumo rizika. Pusei moterų atsiranda lėtiniai dubens skausmai. DUL dažnis tiesiogiai susijęs su lytiniu keliu plintančiu ifekcijų dažniu.
Ligos priežąstys ir rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai yra pirmoji lytinė sueitis jauname ažiuje, dažnas lytinių partnerių keitimas ar daug jų turėjimas, intrauterinė spiralė, rūkymas.
DUL‘ą sukelia bakterijos patekusios į dubenį iš makšties ar gimdos kaklelio. Dažniausiai tai lytiniu keliu plintanti infekcija (chlamidiozės, gonorėjos sukėlėjai), taip pat ir makšties, žarnyno mikroflora, virusai.
Ligos simptomai ir požymiai
Pacientės skundžiasi įvairiais simptomais, nuo apatinės pilvo dalies skausmo iki skausmingo dažno šlapinimosi.
Apatinės pilvo dalies skausmas yra dažniausias simptomas. Paprastai nusakomas kaip bukas, maudžiantis, pastovus. Prasideda praėjus kelioms dienoms nuo paskutinių mėnesinių ir stiprėja nuo judesių, fizinių pratimų, lytinių santykių. Paprastai skausmas trunka mažiau nei 7 dienas, jei trunka ilgiau nei 3 savaites tai galima iš karto nustatyti DUL‘o diagnozę. Taip pat dažnas simptomas yra nenormalios išskyros iš makšties, retesnis yra nemenstruacinis kraujavimas iš makšties.
Karščiavimas >38 ºC, pykinimas, vėmimas pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose.
Ligos diagnostika
Apžiūrint ginekologiškai – nenormalios išskyros iš makšties ir gimdos kaklelio. Išskyrose nustatoma daug leukocitų, teigiami gonorėją, chlamidijozę nustatantys testai.
Laboratoriniai tyrimai: kraujyje padidėję uždegiminiai rodikliai (leukocitai, eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvusis baltymas).
Instrumentiniai tyrimai: transvaginalis ultragarsinis tyrimas (per makštį) nėra labai informatyvus, tačiau gali nurodyti skysčiu užpildytus padidėjusius kiaušintakius, padidėjusias kiaušides.
Nors ir labai jautrus tyrimas – magnetinis rezonansas – daromas retai.
Kartais atliekama procedūra – kuldocentezė – jos metu su adata iš makšties skliauto paimama skysčio laboratoriniam ištyrimui ( dažnai randamas pūlingas turinys).
Ligos gydymas
Gydoma dažniausiai ligoninėje.
Pagrindinis gydymas yra antibiotikai, nuskausminamieji.
Kartais gydoma chirurgiškai, jei norima pašalinti susidariusį pūlinį ar pašalinti pilvaplėvės saaugas.
Antibiotikais gydoma 2 savaites, tačiau pagerėjimas jaučiamas jau po 2 – 3 dienų. Jei yra lytiniu keliu plintanti infekcija reikia išgydyti ir partnerį.
DUL žymiai padidina nevaisingumo, ektopinio nėštumo riziką. Persirgus nemažai daliai išlieka pilvo apačios skausmas.
Prevencija
Turėti pastovų lytinį partnerį, naudoti prezervatyvus, vengti atsitiktinių lytinių santykių, susirgus gydyti ir partnerį.
Esmė
Pilvo apačios skausmas.
Karščiavimas.
Lytiniu keliu plintanti infekcija.