Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Ezofagitas
Ligos
Apibūdinimas
Ezofagitas – tai stemplės audinių uždegimas, dažniausiai sukeliamas gastroezofaginio refliukso ligos.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Valgydami maistą, sukramtome jį burnoje. Susidariusi maisto košelė patenka į ryklę, kuri tęsiasi apie 10 cm ir pereina į stemplę. Stemplė – tai apie 20 cm ilgio vamzdelis, kuris praeina šalia bronchų, pereina diafragmą ir susilieja su skrandžiu. Stemplę nuo skrandžio atskiria raukas, jam nepakankamai veikiant, agresyvus skrandžio turinys patenka į stemplę ir sukelia jos uždegimą (taip vystosi gastroezofaginio refliukso liga).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Tikslus dažnis nėra žinomas. Tai dažna liga. Nėra skirtumo tarp rasės, lyties, amžiaus, tačiau vaikai serga retai.
Ezofagitas gali sukelti rijimo sutrikimus, gyvybei pavojingą kraujavimą, nevalgymą dėl skausmų. Lėtinis ezofagitas yra priešvėžinė būklė.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ezofagitą sukelia gastroezofaginio refliukso liga, infekcijos, vaistai, radiacinė terapija, sisteminės ligos, traumos ar nudegimai. Infekcija dažniausiai pažeidžia žmonės su nusilpusiu imunitetu (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys AIDS, kraujo vėžiu). Steroidai ir sisteminės ligos taip pat susilpnina imunitetą. Gastroezofaginio refliukso liga sukelia neinfekcinės kilmės stemplės uždegimą dėl agresyvaus skrandžio turinio pakenkimo. Infekcinį sukelia – grybai (candida, criptococcus), virusai (herpes simplex, Epstein – Barro, cytomegalo virusas), bakterijos (staphilococcus, streptococcus, sergant AIDS – ir tuberkuliozės bakterijos), parazitai (leishmania, pneumocystis carinii).
Sisteminės ligos, susijusios su ezofagito atsiradimu: odos ligos (pūslinė epidermolizė, pūslinis pemfigoidas, psoriazė, leukoplakija, laimo liga ir kt.), uždegiminės žarnų ligos (nespecifinis opinis kolitas, Krono liga), sarkoidozė, cukrinis diabetas, metastazuojantis vėžys, sisteminės jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija ir kt.).
Vaistai: antibiotikai (tetraciklinas), kalio dervos, fosamaksas, chemoterapiniai vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikoisteroidai, chinidinas.
Ligos simptomai ir požymiai
Svarbūs ligos ar simptomai, kurie rodo susilpnėjusį imunitetą – gydymasis kortikosteroidais, antibiotikų vartojimas, sisteminės ligos. Gastroezofaginio refliukso ligą skatina kavos, alkoholio vartojimas, rūkymas, stresai, persivalgymas.
Pasireiškia sunkiu ar skausmingu rijimu (rijimo sutrikimas - disfagija), rėmens graužimu, nemaloniu jausmu ar skausmu už krūtinkaulio, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, skausmu po kairiu šonkauliu, atpylimas krauju, apetito sumažėjimas, svorio kritimas (priklauso nuo ligos sunkumo ir trukmės), kosulys.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Apžiūros metu atkreipti dėmesį, ar nėra sisteminės infekcijos požymių (bėrimų odoje, neuropatijų, artrito ir t.t.). Apžiūrint burnos ertmėje galima pastebėti opeles ar gleivinės pažeidimus.
Laboratoriniai tyrimai: kraujo tyrime gali būti sumažėjęs leukocitų kiekis imunosupresiniams ligoniams, gali būti teigiami antikūniai prieš ŽIV.
Instrumentiniai tyrimai: svarbiausias tyrimas ezofagitui nustatyti yra ezofagogastroduodenoskopija (lanksčiu teleskopu apžiūrima stemplė ir skrandis), ar nėra gleivinės pažeidimų, gleivinės patinimų, kraujosruvų, grybų hifų ar fibrino apnašų. Esant pažeidimams, paimama biopsija, mėginys tiriamas mikroskopiškai (histologinis tyrimas) ir nustatomi pakitimai, būdingi sukėlėjui. Kandidozės atveju stemplėje esti balkšvų dėmelių, herpes atveju būna pūslyčių stemplės gleivinėje, bet kokios priežasties sukeltų ezofagitų atveju pasireiškia gleivinės pažaidos iki stemplės prakiurimo.
Rentgenokontrastinis tyrimas daromas esant funkciniam stemplės susiaurėjimui.
Gastroezofaginio refliukso ligos metu atliekama pHmetrija (tiriama skrandžiorauko funkcija, šios ligos metu būna sumažėjęs rauko tonusas).
Ligos gydymas
Priklauso nuo sukėlusios priežasties. Gastroezofaginio refliukso liga gydoma rūgštingumą mažinančiais vaistais (omeprazolu, lanoprazoliu, ranitidinu), gyvenimo būdo keitimu (atsisakant žalingų įpročių, kaip alkoholio, kavos, rūkymo, mitybos įpročių korekcija). Jei nepavyksta išgydyti vaistais, gydoma operaciniu būdu (sustiprinamas skrandžio raukas, pašalinama skrandžio išvarža pro diafragmą).
Ezofagito sukeltam: grybų – priešgrybeliniai vaistai (flukonazolis, itrakonazolis), virusų – antivirusiniai (acikloviras, valacikloviras, foskarnetas, gancikloviras, ŽIV atveju duodami ir kortikosteroidai), tuberkuliozės sukeltam – prieštubėrkulioziniai vaistai (izoniazidas, rifampicinas, etakrino rūgštis), bakterijų sukeltam - antibiotikai (penicilinas, ceftriaksonas, amoksicilinas, clindamicinas), žmogaus papilomos viruso sukeltam – alfa interferonas, bleomicinas; uždegiminiu žarnų ligų atvejais – kortikoisteroidai, stemplės bužavimas (praplėtimas).
Chirurginis gydymas.
Kaip komplikacijos gali susiformuoti stemplės susiaurėjimas, sąlygojantis neprivalgymą ir svorio kritimą, stemplės prakiurimas, kraujavimas.
Prognozė gera, jei anksti pradedama gydyti.
Ligos esmė
Sunkus rijimas.
Rėmens graužimas.
Pykinimas.
Vėmimas.
Vėmimas krauju.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Ezofagitas
Ligos
Apibūdinimas
Ezofagitas – tai stemplės audinių uždegimas, dažniausiai sukeliamas gastroezofaginio refliukso ligos.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Valgydami maistą, sukramtome jį burnoje. Susidariusi maisto košelė patenka į ryklę, kuri tęsiasi apie 10 cm ir pereina į stemplę. Stemplė – tai apie 20 cm ilgio vamzdelis, kuris praeina šalia bronchų, pereina diafragmą ir susilieja su skrandžiu. Stemplę nuo skrandžio atskiria raukas, jam nepakankamai veikiant, agresyvus skrandžio turinys patenka į stemplę ir sukelia jos uždegimą (taip vystosi gastroezofaginio refliukso liga).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Tikslus dažnis nėra žinomas. Tai dažna liga. Nėra skirtumo tarp rasės, lyties, amžiaus, tačiau vaikai serga retai.
Ezofagitas gali sukelti rijimo sutrikimus, gyvybei pavojingą kraujavimą, nevalgymą dėl skausmų. Lėtinis ezofagitas yra priešvėžinė būklė.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ezofagitą sukelia gastroezofaginio refliukso liga, infekcijos, vaistai, radiacinė terapija, sisteminės ligos, traumos ar nudegimai. Infekcija dažniausiai pažeidžia žmonės su nusilpusiu imunitetu (vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys AIDS, kraujo vėžiu). Steroidai ir sisteminės ligos taip pat susilpnina imunitetą. Gastroezofaginio refliukso liga sukelia neinfekcinės kilmės stemplės uždegimą dėl agresyvaus skrandžio turinio pakenkimo. Infekcinį sukelia – grybai (candida, criptococcus), virusai (herpes simplex, Epstein – Barro, cytomegalo virusas), bakterijos (staphilococcus, streptococcus, sergant AIDS – ir tuberkuliozės bakterijos), parazitai (leishmania, pneumocystis carinii).
Sisteminės ligos, susijusios su ezofagito atsiradimu: odos ligos (pūslinė epidermolizė, pūslinis pemfigoidas, psoriazė, leukoplakija, laimo liga ir kt.), uždegiminės žarnų ligos (nespecifinis opinis kolitas, Krono liga), sarkoidozė, cukrinis diabetas, metastazuojantis vėžys, sisteminės jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, sklerodermija ir kt.).
Vaistai: antibiotikai (tetraciklinas), kalio dervos, fosamaksas, chemoterapiniai vaistai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kortikoisteroidai, chinidinas.
Ligos simptomai ir požymiai
Svarbūs ligos ar simptomai, kurie rodo susilpnėjusį imunitetą – gydymasis kortikosteroidais, antibiotikų vartojimas, sisteminės ligos. Gastroezofaginio refliukso ligą skatina kavos, alkoholio vartojimas, rūkymas, stresai, persivalgymas.
Pasireiškia sunkiu ar skausmingu rijimu (rijimo sutrikimas - disfagija), rėmens graužimu, nemaloniu jausmu ar skausmu už krūtinkaulio, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, skausmu po kairiu šonkauliu, atpylimas krauju, apetito sumažėjimas, svorio kritimas (priklauso nuo ligos sunkumo ir trukmės), kosulys.
Ligos gydytojas diagnozuoja apklausęs ligonį, jį ištyręs, atlikęs reikiamus tyrimus
Apžiūros metu atkreipti dėmesį, ar nėra sisteminės infekcijos požymių (bėrimų odoje, neuropatijų, artrito ir t.t.). Apžiūrint burnos ertmėje galima pastebėti opeles ar gleivinės pažeidimus.
Laboratoriniai tyrimai: kraujo tyrime gali būti sumažėjęs leukocitų kiekis imunosupresiniams ligoniams, gali būti teigiami antikūniai prieš ŽIV.
Instrumentiniai tyrimai: svarbiausias tyrimas ezofagitui nustatyti yra ezofagogastroduodenoskopija (lanksčiu teleskopu apžiūrima stemplė ir skrandis), ar nėra gleivinės pažeidimų, gleivinės patinimų, kraujosruvų, grybų hifų ar fibrino apnašų. Esant pažeidimams, paimama biopsija, mėginys tiriamas mikroskopiškai (histologinis tyrimas) ir nustatomi pakitimai, būdingi sukėlėjui. Kandidozės atveju stemplėje esti balkšvų dėmelių, herpes atveju būna pūslyčių stemplės gleivinėje, bet kokios priežasties sukeltų ezofagitų atveju pasireiškia gleivinės pažaidos iki stemplės prakiurimo.
Rentgenokontrastinis tyrimas daromas esant funkciniam stemplės susiaurėjimui.
Gastroezofaginio refliukso ligos metu atliekama pHmetrija (tiriama skrandžiorauko funkcija, šios ligos metu būna sumažėjęs rauko tonusas).
Ligos gydymas
Priklauso nuo sukėlusios priežasties. Gastroezofaginio refliukso liga gydoma rūgštingumą mažinančiais vaistais (omeprazolu, lanoprazoliu, ranitidinu), gyvenimo būdo keitimu (atsisakant žalingų įpročių, kaip alkoholio, kavos, rūkymo, mitybos įpročių korekcija). Jei nepavyksta išgydyti vaistais, gydoma operaciniu būdu (sustiprinamas skrandžio raukas, pašalinama skrandžio išvarža pro diafragmą).
Ezofagito sukeltam: grybų – priešgrybeliniai vaistai (flukonazolis, itrakonazolis), virusų – antivirusiniai (acikloviras, valacikloviras, foskarnetas, gancikloviras, ŽIV atveju duodami ir kortikosteroidai), tuberkuliozės sukeltam – prieštubėrkulioziniai vaistai (izoniazidas, rifampicinas, etakrino rūgštis), bakterijų sukeltam - antibiotikai (penicilinas, ceftriaksonas, amoksicilinas, clindamicinas), žmogaus papilomos viruso sukeltam – alfa interferonas, bleomicinas; uždegiminiu žarnų ligų atvejais – kortikoisteroidai, stemplės bužavimas (praplėtimas).
Chirurginis gydymas.
Kaip komplikacijos gali susiformuoti stemplės susiaurėjimas, sąlygojantis neprivalgymą ir svorio kritimą, stemplės prakiurimas, kraujavimas.
Prognozė gera, jei anksti pradedama gydyti.
Ligos esmė
Sunkus rijimas.
Rėmens graužimas.
Pykinimas.
Vėmimas.
Vėmimas krauju.