Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos simptomai ir požymiai
Pirmoji pagalba
Kaip išvengti susidūrimo su gyvate?
Lietuvoje pasitaiko tik viena nuodingų gyvačių rūšis – paprastoji angis. Angis galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.
Rizikos grupę sudaro žemės ūkio darbuotojai, žvejai, medžiotojai, turistai bei dirbantieji su nuodingomis gyvatėmis. Dažniausia įkandimo vieta – galūnės žemiau alkūnių ir kelių.
Lietuvos nuodingųjų gyvačių nuodams būdingas hemotoksinis ir neurotoksinis poveikis.
Gyvatės įkandimo klinikinę išraišką lemia daugelis veiksnių: sušvirkštų nuodų kiekis, įkandimų skaičius, įkandimo vieta (ypač pavojingi įkandimai į galvą), nukentėjusiojo amžius ir svoris (pavojingesnis poveikis vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms), bendra nukentėjusiojo sveikatos būklė, individualus jautrumas nuodams.
Pirmiausia atsirandantys požymiai: nuodingų dantų žymės, skausmas, patinimas, odos spalvos pokyčiai įkandimo vietoje, iš žaizdos skiriasi serohemoraginis skystis, nekrešantis kraujas. Silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, prakaitavimas, pasunkėjęs kvėpavimas, kraujavimai iš nosies, burnos gleivinių, kraujosruvos odoje.
Vėlyvieji nuodingos gyvatės įkandimo požymiai: didėjantis įkąstos vietos tinimas, kraujosruvų gausėjimas, kartais audinių nekrozė, didėjantis silpnumas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, kraujospūdžio kritimas, šokas, gausus kraujavimas iš gleivinių, vėmimas krauju, gali pasirodyti kraujas išmatose ir šlapime.
Nepanikuoti – mirtis nuo gyvatės įkandimo ištinka retais atvejais. Vengti nereikalingų judesių – judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne. Neskubėkite užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15–30 sekundžių – išbėgs dalis nuodų. Kuo greičiau nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu (jei yra galimybė) ir uždėti šaltą kompresą – šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti kūne. Nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį – veržia tinstant pažeistai vietai. Kaip įmanoma skubiau kreiptis medicinos pagalbos.
Gyvatei įkandus negalima: pakelti sužalotos galūnės aukščiau širdies lygio – nuodai greičiau išplis kūne. Iščiulpti nuodus – nuodai per menkiausius plika akim nematomus gleivinės sužalojimus gali pakliūti į kraujotaką. Prideginti įkandimo vietą – dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija.
Labai stipriai užveržti galūnę – atleidus varžtį (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelėti į kraujotaką ir sukelti šoką.
Avėkite aulinius guminius batus. Pamatę gyvatę sustokite – jei ji nekreipia į jus dėmesio, iš lėto eikite toliau, jei pasuko į jus galvą, ramiai ir iš lėto traukitės atgal. Nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda gyvatei prieš nosį – tai tik dar labiau suaktyvina gyvatės agresiją ir skatina ją pulti. Miške nesėdėkite ant kelmų – po šaknimis ar kelmo kiaurymėse.
Laiku kreipiantis medicinos pagalbos dažniausiai pavojus gyvybei negresia – miestų gydymo įstaigos turi serumo nuo gyvačių įkandimo.