Hipokalemija

Tai organizmo būklė, kurios metu sumažėja kalio koncentracija kraujyje. Normali koncentracija svyruoja tarp 3,5 – 5 mmol/l.

95% organizme esančio kalio slypi ląstelėse, 3% - kraujyje. Už tokį koncentracijų pusiausvyrą atsakingi vadinamieji natrio – kalio siurbliai, kurie reguliuoja kalio patekimą į ar iš ląstelės. Kalis labai svarbus daugelyje organizmo funkcijų, ypač raumenų ir nervų sistemos veikloje. Būtent jis reikalingas stabilizuoti ląstelių membranas po atlikto aktyvaus veiksmo (pavyzdžiui medžiagos pernešimui iš išorės į ląstelę). Sumažėjus išoriniam kalio kiekiui, šis ciklas sutrinka ir prireikia didesnės jėgos aktyviam ląstelės membranos veiksmui atsirasti. Šis procesas ypač pavojingas dėl poveikio širdies raumeniui – širdies ląstelėms (miocitams) tampa sunkiau susitraukti, dėl to gali vystytis aritmijos ar net sustoti širdis.

Hipokalemija būdinga asmenis, kurie serga raumenų ir nervų sistemos ligomis, taip pat vartojant diuretikų grupės vaistus esant hipertenzijai ar širdies nepakankamumui. Retais atvejais hipokalemiją sukelia sunkios eksikozės – gausus vėmimas, viduriavimas.

1.       Ekstraląstelinio kalio persiskirstymas į intraląstelinį:

·         Rūgščių – bazių pusiausvyros sutrikimai – alkalozė (kraujo pašarmėjimas).

·         Hormonų pusiausvyros sutrikimai: insulinas, aldosteronas ir ketocholaminai didina kalio patekimą į ląstelę.

·         Dideli vitamino B12 kiekiai.

2.       Badavimas (labai retai) ar padidėjęs kalio netekimas vemiant, viduriuojant.

3.       Medikamentai – beta simpatomimetikai, insulinas, gliukokortikoidai, diuretikai, laisvinamieji, amfotericinas B, penicilinas.

• Raumenų silpnumas, parezės ir rijimo sutrikimai.
• Vidurių užkietėjimai, žarnų nepraeinamumas.
• Padažnėjęs šlapinimasis ir padidėjęs išskiriamo šlapimo kiekis.
• Aritmijos ir skilvelių virpėjimas.
• Padidėjęs jautrumas digitalio preparatams.
• Pakitimai elektrokardiogramoje (T bangos pailgėjimas, ST segmento depresija, patologinis U dantelis, supraventrikulinės ir skilvelinės tachikardijos bei aritmijos).

• Geriami ar lašinami kalio preparatai. Norint padidinti kalio koncentraciją kraujyje 1 mmol/l, skiriama 100 – 200 mmol kalio dozė.
• Jeigu reikia, būtina koreguoti rūgščių – šarmų pusiausvyrą, insulino kiekį. Pastarasis sąlygoja kalio patekimą į ląstelę.
• Skysčių pusiausvyros atstatymas esant vėmimui, viduriavimui.
• Pilnavertė mityba.

Rizikos grupėms (pavyzdžiui vartojantiems diuretikus, insuliną, gliukokortikoidus ir etc.) sekti kalio koncentraciją kraujyje. Esant reikalui, papildomai vartoti kalio preparatus.