Hirsutizmas

Tai padidėjęs ar atsiradęs plaukuotumas moterims tam nebūdingose kūno vietose, pavyzdžiui barzdos ar krūtinės srityje. Hirsutizmas labiau laikomas simptomu, nei liga, tačiau gali būti rimtos patologijos ženklu, ypač jei jis atsiranda po lytinio brendimo. Priežastis ne visada yra žinoma, tuomet hirsutizmas vadinamas idiopatiniu ir dažniausiai pasireiškia pagyvenusioms moterims.

Hormonai ir plauko svogūnėlio individualios savybės nulemia plauko augimą. Brendimo metu androgenai veikia į plauką, jo pigmentaciją, dėl to šviesūs, kūną dengiantys plaukeliai ima tamsėti ir tvirtėti – tampa terminaliniais. Kiekviena lytis turi sau būdingą plaukuotumą – moterims normaliu atveju terminaliai plaukai auga pažastų, gaktos, blauzdų srityje. Sutrikus hormonų pusiausvyrai, terminaliniai plaukai pradeda ryškėti nebūdingose vietose – veido, krūtinės, vidinių šlaunų srityse. Toks sutrikimas labai dažnai sąlygoja kosmetinių ir psichologinių problemų atsiradimą.

Dažniausiai tai yra moterų problema, tačiau gali pasireikšti vyrams bei vaikams. Vyrams sudėtinga diagnostika dėl fiziologinių normų. Padidėjęs vaikų plaukuotumas nurodo į ankstyvą brendimą ir į galimą rimtą patologiją. Nepiktybinio proceso kilmės hirsutizmas dažniausiai pasireiškia brendimo laikotarpiu, taip pat peroralinius kontraceptikus vartojančių jaunų moterų tarpe, priaugus svorio. Brendimo metu saikingas kūno plaukų tamsėjimas ir ryškėjimas yra normali fiziologinė būklė, tačiau reikėtų susirūpinti jei plaukai ryškėja moteriškam plaukuotumui nebūdingose vietose. Po menopauzės, mažėja moters plaukuotumas dėl kiaušidžių veiklos pasikeitimo. Staigiai didėjantis plaukuotumas po menopauzės – hormoną androgeną sekretuojančio auglio požymis. Idiopatinis, nežinomos kilmės hirsutizmas, dažniausiai diagnozuojamas pagyvenusioms moterims.

Kūno plaukuotumas gali didėti dėl padidėjusio hormono androgeno kiekio organizme arba esant hiperjautriam plauko folikulo atsakui į stimuliaciją. Moters organizmas gamina tiek vyriškus hormonus androgenus, tiek moteriškus - estrogenus. Tačiau normaliomis fiziologinėmis sąlygomis androgenų lygis moters organizme yra mažas. Kai hormono lygis labai stipriai padidėja, hirsutizmą gali lydėti spuogai, balso storėjimas ir kūno raumenų masės didėjimas. Taip pat yra žinoma, kad padidėjusį insulino kiekį organizme turinčios moterys turi didesnę hirsutizmo atsiradimo riziką. Būklės, kurios sąlygoja hormonų pusiausvyros pasikeitimus:

·         Policistinis kiaušidžių sindromas.

·         Įgimta antinksčių hiperplazija.

·         Kušingo sindromas.

·         Padidėjęs augimo hormono kiekis.

·         Kiaušidžių navikai.

·         Antinksčių vėžys.

·         Atsparumas insulinui – antro tipo cukrinis diabetas.

·         Nutukimas.

·         Tetrahydrogestrino, fenitoino, minoksidilio vartojimas.

·         Odos porfirija.

1.       Plaukų mechaninis šalinimas lazeriu, vašku, skutant. Tačiau tai neišsprendžia priežastinės problemos, todėl būtina gydyti hirsutizmą sukėlusią priežastį.

2.       Medikamentai, paremti antiandrogeniniu veikimu:

·    Spironolaktonas.

·    Cyproterono acetatas.

·    Finasteridas – tostesterono apykaitą slopinantis vaistas.

·    Metforminas – naudojamas esant padidėjusiam organizmo receptorių atsparumui insulinui.

·    Eflornitinas – plaukų augimą slopinantis vaistas.

·    Flutamidas.

·    Kombinuoti peroraliniai kontraceptikai.

3.       Gyvenimo būdo korekcija – svorio metimas.