Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Kiaušidžių cistų, skysčio prisipildžiusių ertminių darinių (2.22 pav.), gana dažnai nustatoma vaisingo amžiaus moterims atliekant ultragarsinį vidaus organų tyrimą. Cistai apsisukus, plyšus ar ją tempiant, gali kilti skausmas arba prasidėti kraujavimas
į cistas.
Pagrindinės fiziologinių cistų rūšys
Folikulo cista. Kiaušidžių folikulai plyšta ovuliacijos metu. Folikulinės cistos vienpusės, jų skersmuo gali siekti 10 cm. Jos paprastai sunyksta, prasidėjus kitam ciklui.
Geltonkūnio (liuteininė) cista formuojasi, kai į geltonkūnį priplūsta daug kraujo. Jų paviršius gali būti įsitempęs, pacientę neretai vargina pilvo skausmas (kartais ūminio pobūdžio), neišnykstantis ir per kitą ciklą.
Gydymas panašus į kiaušidžių navikų.
Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas
Tai jatrogeninė patologinė būklė, kai cistų susidaro pernelyg intensyviai stimuliuojant kiaušides nevaisingoms moterims.
Kiaušidžių perstimuliavimo laipsniai
Lengvas perstimuliavimas nustatomas daugiau negu 10 proc. pacienčių,
gydomų gonadotropinais. Šiuo atveju didėja kiaušidės, formuojasi cistų, atsiranda pilvo skausmas, patinimas ir/ar vėmimas/viduriavimas. Svarbiausios gydymo priemonės: poilsis, skausmą malšinantys vaistai, pvz.: ibuprofenas, paracetamolis.
Sunkus perstimuliavimas nustatomas 1 proc. gonadotropinais gydomų pacienčių. Dažniausi simptomai: pilvo skausmas ir įsitempimas, vėmimas, viduriavimas, ascitas, pleuros skysčio išsiliejimas, veninė trombozė.
Policistinių kiaušidžių sindromas
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – neaiškios kilmės endokrinopatija, kuriai būdinga lėtinė hiperandrogenemija, anovuliacija, metaboliniai sutrikimai. Be dauginių smulkių kiaušidžių cistų, susijusių su hirsutizmu, amenorėja, nutukimu ir nevaisingumu, šiai ligai būdinga ir šeiminė anamnezė.
Ištyrus ultragarsu, dauginių cistų kiaušidėse randama vienai iš trijų vaisingo amžiaus moterų, o policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas vienai iš trijų, kurioms ultragarsu nustatyta cistų. Kad būtų galima diagnozuoti ligą, turi būti bent du ar daugiau
PKS kriterijų, priimtų 2003 m. Roterdamo bendru susitarimu:
• oligomenorėja ir/ar anovuliacija;
• hiperandrogenizmas, kliniškai pasireiškiantis ir/ar biocheminis;
• policistinės kiaušidės, kai kiekvienoje kiaušidėje yra 12 ar daugiau 2–9 mm dydžio folikulų ir/ar kiaušidžių tūris viršija 10 cm3.
Komplikacijos
• Atsparumas insulinui/gliukozės toleravimo sutrikimas – 2 kartus padidėja cukrinio diabeto rizika.
• Padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika – juosmeninis nutukimas, padidėjęs trigliceridų kiekis, sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, gresia insultas/praeinantis smegenų išemijos priepuolis.
• Padidėja gimdos gleivinės vėžio rizika.
Patologija gali būti besimptomė ar pasireikšti keli ar visi šie požymiai:
• nereguliarios mėnesinės – oligomenorėja, amenorėja (būdinga 67 proc. moterims, kurioms nustatytas sindromas, dažniau, kai KMI viršija 30 kg/m2), disfunkcinis kraujavimas iš gimdos;
• anovuliacinis nevaisingumas;
• juosmeninis nutukimas;
• aknė;
• hirsutizmas;
• vyriško tipo nuplikimas.
Tyrimai:
• Policistinių kiaušidžių nustatymas ir įvertinimas ultragarsiniu tyrimu – 12 ar daugiau 2–9 mm dydžio cistų (perlų karolių simptomas).
• Biocheminis kraujo tyrimas – kad rezultatai būtų tikslūs, kraujo reikėtų imti pirmąją savaitę po mėnesinių.
Pagrindiniai kriterijai:
- normalus FSH kiekis;
- padidėjęs LH kiekis (> 10 TV/l;
LH ir FSH santykis padidėja nuo 1:1 iki 2–3:1);
- padidėjęs testosterono kiekis (> 2, 5 nmol/l; jei viršija 4,8 nmol/l, svarbu atmesti kitas androgenų hipersekrecijos priežastis, pvz., navikus, Kušingo sindromą);
- sumažėjęs lytinius hormonus sujungiančio globulino kiekis.
Gydymas
• Visais atvejais svarbu mažinti kūno masę ir didinti fizinį aktyvumą.
• Jei yra oligomenorėja, kad sumažėtų gimdos gleivinės hiperplazijos rizika, skiriama progestagenų.
• Kad susireguliuotų mėnesinės, skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių, kurios kartu su antiandorgenais, pvz., Dianette®, lengvina ir aknę/hirsutizmą.
• Ovuliacijai sužadinti nevaisingumo atvejais skiriama klomifeno.
• Metforminas (nelicencijuota) gali pagelbėti, kai yra atsparumas insulinui, sutrikusios mėnesinės, be to, jis skatina ovuliaciją nutukusioms moterims, tad, kai nepadeda klomifenas, jo gali būti skiriama nevaisingumui gydyti.
Iš knygos "Moterų ligos"
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Ligos simptomai ir požymiai
Ligos diagnostika
Ligos gydymas
Kiaušidžių cistų, skysčio prisipildžiusių ertminių darinių (2.22 pav.), gana dažnai nustatoma vaisingo amžiaus moterims atliekant ultragarsinį vidaus organų tyrimą. Cistai apsisukus, plyšus ar ją tempiant, gali kilti skausmas arba prasidėti kraujavimas
į cistas.
Pagrindinės fiziologinių cistų rūšys
Folikulo cista. Kiaušidžių folikulai plyšta ovuliacijos metu. Folikulinės cistos vienpusės, jų skersmuo gali siekti 10 cm. Jos paprastai sunyksta, prasidėjus kitam ciklui.
Geltonkūnio (liuteininė) cista formuojasi, kai į geltonkūnį priplūsta daug kraujo. Jų paviršius gali būti įsitempęs, pacientę neretai vargina pilvo skausmas (kartais ūminio pobūdžio), neišnykstantis ir per kitą ciklą.
Gydymas panašus į kiaušidžių navikų.
Kiaušidžių perstimuliavimo sindromas
Tai jatrogeninė patologinė būklė, kai cistų susidaro pernelyg intensyviai stimuliuojant kiaušides nevaisingoms moterims.
Kiaušidžių perstimuliavimo laipsniai
Lengvas perstimuliavimas nustatomas daugiau negu 10 proc. pacienčių,
gydomų gonadotropinais. Šiuo atveju didėja kiaušidės, formuojasi cistų, atsiranda pilvo skausmas, patinimas ir/ar vėmimas/viduriavimas. Svarbiausios gydymo priemonės: poilsis, skausmą malšinantys vaistai, pvz.: ibuprofenas, paracetamolis.
Sunkus perstimuliavimas nustatomas 1 proc. gonadotropinais gydomų pacienčių. Dažniausi simptomai: pilvo skausmas ir įsitempimas, vėmimas, viduriavimas, ascitas, pleuros skysčio išsiliejimas, veninė trombozė.
Policistinių kiaušidžių sindromas
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – neaiškios kilmės endokrinopatija, kuriai būdinga lėtinė hiperandrogenemija, anovuliacija, metaboliniai sutrikimai. Be dauginių smulkių kiaušidžių cistų, susijusių su hirsutizmu, amenorėja, nutukimu ir nevaisingumu, šiai ligai būdinga ir šeiminė anamnezė.
Ištyrus ultragarsu, dauginių cistų kiaušidėse randama vienai iš trijų vaisingo amžiaus moterų, o policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas vienai iš trijų, kurioms ultragarsu nustatyta cistų. Kad būtų galima diagnozuoti ligą, turi būti bent du ar daugiau
PKS kriterijų, priimtų 2003 m. Roterdamo bendru susitarimu:
• oligomenorėja ir/ar anovuliacija;
• hiperandrogenizmas, kliniškai pasireiškiantis ir/ar biocheminis;
• policistinės kiaušidės, kai kiekvienoje kiaušidėje yra 12 ar daugiau 2–9 mm dydžio folikulų ir/ar kiaušidžių tūris viršija 10 cm3.
Komplikacijos
• Atsparumas insulinui/gliukozės toleravimo sutrikimas – 2 kartus padidėja cukrinio diabeto rizika.
• Padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika – juosmeninis nutukimas, padidėjęs trigliceridų kiekis, sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, gresia insultas/praeinantis smegenų išemijos priepuolis.
• Padidėja gimdos gleivinės vėžio rizika.
Patologija gali būti besimptomė ar pasireikšti keli ar visi šie požymiai:
• nereguliarios mėnesinės – oligomenorėja, amenorėja (būdinga 67 proc. moterims, kurioms nustatytas sindromas, dažniau, kai KMI viršija 30 kg/m2), disfunkcinis kraujavimas iš gimdos;
• anovuliacinis nevaisingumas;
• juosmeninis nutukimas;
• aknė;
• hirsutizmas;
• vyriško tipo nuplikimas.
Tyrimai:
• Policistinių kiaušidžių nustatymas ir įvertinimas ultragarsiniu tyrimu – 12 ar daugiau 2–9 mm dydžio cistų (perlų karolių simptomas).
• Biocheminis kraujo tyrimas – kad rezultatai būtų tikslūs, kraujo reikėtų imti pirmąją savaitę po mėnesinių.
Pagrindiniai kriterijai:
- normalus FSH kiekis;
- padidėjęs LH kiekis (> 10 TV/l;
LH ir FSH santykis padidėja nuo 1:1 iki 2–3:1);
- padidėjęs testosterono kiekis (> 2, 5 nmol/l; jei viršija 4,8 nmol/l, svarbu atmesti kitas androgenų hipersekrecijos priežastis, pvz., navikus, Kušingo sindromą);
- sumažėjęs lytinius hormonus sujungiančio globulino kiekis.
Gydymas
• Visais atvejais svarbu mažinti kūno masę ir didinti fizinį aktyvumą.
• Jei yra oligomenorėja, kad sumažėtų gimdos gleivinės hiperplazijos rizika, skiriama progestagenų.
• Kad susireguliuotų mėnesinės, skiriama sudėtinių kontraceptinių tablečių, kurios kartu su antiandorgenais, pvz., Dianette®, lengvina ir aknę/hirsutizmą.
• Ovuliacijai sužadinti nevaisingumo atvejais skiriama klomifeno.
• Metforminas (nelicencijuota) gali pagelbėti, kai yra atsparumas insulinui, sutrikusios mėnesinės, be to, jis skatina ovuliaciją nutukusioms moterims, tad, kai nepadeda klomifenas, jo gali būti skiriama nevaisingumui gydyti.
Iš knygos "Moterų ligos"