Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis:
Ligos dažniausiai pažeidžiamų asmenų grupė:
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai:
Ligos simptomai ir požymiai:
Ligos gydymas:
Tai lėtinis neurologinis sutrikimas, kuomet smegenys nesugeba tinkamai reguliuoti miego-būdravimo ciklų. Ligonius vargina sutrikęs nakties miegas, sumišesęs su mieguistumu dienos metu. Didžiausia problema yra katalepsija – staigus raumenų silpnumas susijęs su patiriamomis stipriomis emocijomis, nors daugeliui narkoleptikų nereikia ir trigerio.Šis sutrikimas nėra susijęs su psichinėm ligomis ar stresu.
Narkolepsija priskiriama miego sutrikimų grupei, kuomet užmigus po 5 minučių įsijungia greitų akių judesių miego fazė, kai tuo tarpu sveikiems žmonėms ji įsijungia praėjus valandai ar dviems nuo užmigimo. Narkolepsija dažnai susijusi su miego paralyžiumi ar hipnogoginėmis ( stadija, kuomet pereinama nuo silpnumo iki miegojimo) haliucinacijomis.
Liga dažniausiai diagnozuojama jauname ir vyresniajame amžiuje. Yra duomenų, jog liga gali būti paveldima. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Paauglystėje padidėjęs mieguistumas dienos metu gali būti susijęs su didesniu stresu, patiriamu mokykloje, esant daugiau atsakomybės ir pan.
- Autoimuninis procesas prieš baltymus gaminančias nervines ląsteles
- Susijusi su HLA genų kompleksu
- Sutrikęs miego fazių eiliškumas
Narkolepsijai būdingi keturi pagrindiniai simptomai: katapleksija, miego paralyžius, hipnagoginės haliucinacijos ir mieguistumas dienos metu. Narkopleksikai gali užmigti pačiuose netikėčiausiose situacijose ar vietose. Po miego jie retai jaučiasi pailsėję. Naktimis miegas neretai būna fragmentuotas, su dažnais prabudimais. Ligoniai jaučia tokį didelį miego poreikį, kad dažnai net nesuvokia, kad jų nuolatinis nuovargis yra patologiškas.
- Katapleksija yra epizodiškas, besitęsiantis raumenų suglebimas, kuomet suglemba kaklas, keliai, veido raumenys, sutrinka gebėjimas aiškiai kalbėti, pacientas alpsta. Simptomus išprovokuoja stipresnis stresas ar emocinės reakcijos. Katapleksija gali trukti nuo kelių minučių iki kelių sekundžių. Būklė gali būti panaši į epilepsijos priepuolį, žmogus visuomet išlieka sąmoningas, labiausiai paveikiamas gebėjimas kalbėti ir matyti, sutelkti dėmesį. Besikartojantys simptomai gali nulemti depresines nuotaikas, tam tikrų situacijų vengimą.
- Miego paralyžius – tai būklė, kuomet pacientas negali kalbėti ar pajudėti nubusdamas, retais atvejais užmigdamas. Būklė tęsiasi nuo keliu sekundžių iki kelių minučių. Situacija visada gąsdinanti, bet nėra pavojinga.
- Hipnagoginės haliucinacijos – tai labai tikroviški, gąsdinantys vaizdai, primenantys sapnus prieš užmiegant.
- Automatinis elgesys – pacientas miego metu vaikšto, kalba, tačiau nubudęs nieko neprisimena.
Liga diagnozuojama remiantis dviem grupėm tam tikrų kriterijų. Pirmąją grupę sudaro :
- Miegas dienos metu ar netikėtas užmigimas besitęsiantis kas dieną bent 3 mėnesius
- Katapleksija
Antrąją grupę sudaro:
- Mieguistumas ar staigus raumenų suglebimas
- Lydinčios ligos – miego paralyžius, sutrikęs miegas, hipnogoginės haliucinacijos ar automatinis elgesys
- Polisomnografija su užfiksuotais miego fazių pokyčiais
- Nėra kitų medicininių simptomus sukeliančių priežasčių
- Liga pilnai negali būti išgydoma, todėl taikomas simptominis gydymas. Pirmųjų rezultatų galima sulaukti per porą mėnesių. Dienos metu naudojami nervų sistemą aktyvinantys medikamentai.
- Katapleksija gydoma tricikliais antidepresantais
- Gyvenimo būdo korekcija – stresinių situacijų vengimas, mankšta, mažinamas kavos ir rūkalų kiekis, trumpi pokaičiais ir darbas naktimis gali pagelbėti narkolepsikams prisitaikyti.