Tyrimais nustatyta, kad priešlaikinė ejakuliacija pasireiškia 20 – 30 % vyrų besikreipiančių dėl seksualinių disfunkcijų . Priešlaikinė ejakuliacija - tai nuolat ar periodiškai pasireiškianti ejakuliacija iki varpos penetracijos (patekimo) į makštį esant minimaliai seksualinei stimuliacijai, arba įvykstanti greitai po penetracijos. Ji pripažistama priešlaikine, kai būna per ankstyva, t.y. ankstesnė negu pageidauja parnerė.
Mediciniškai priešlaikinė ejakuliacija apibūdinama pagal šiuos diagnostinius kriterijus:
- trumpas ejakuliacijos laikas (laikotarpis nuo prasiskverbimo į makštį iki ejakuliacijos mažiau nei 2 minutės),
- bloga ejakuliacijos kontrolė,
- pastebimas susikrimtimas ir psichologiniai sunkumai santykiuose su partnere dėl šios būklės.
Objektyviausias priešlaikinės ejakuliacijos diagnostikos būdas yra intravaginalinės trukmės iki ejakuliacijos nustatymas, Ji lygi laikui nuo vaginalinės penetracijos iki ejakuliacijos. Tiksliausiai šis laikas nustatomas, kuomet partnerė chronometru užfiksuoja penetracijos ir ejakuliacijos momentus. Nėra tikslios intravaginalinės trukmės iki ejakuliacijos normos apibūdinimo. Siūloma vertinti taip: jeigu ji tęsiasi iki 60 sekundžių, tai akivaizdi priešlaikinė ejakuliacija, jeigu tęsiasi 60 – 90 sekundžiu intervale, - tai galima priešlaikinė ejakuliacija, ilgesnė trukmė pripažįstama norma.
Pripažįstama, kad konstatuojant priešlaikinę ejakuliaciją negalima remtis tik intravaginalinės trukmės iki ejakuliacijos nustatymu. Svarbu nustatyti individo ejakuliacijos kontrolės sugebėjimą, rūpestį ir stresą, kuriuos sukelia priešlaikinė ejakuliacija partnerystėje.
Priešlaikinės ejakuliacijos gydymas išlieka viena sudėtingiausių užduočių seksualinėje medicinoje. Jos tikslas visoje seksualinio atsako grandinėje paveikti tik ejakuliacijos refleksus ir tokiu būdu prailginti intravaginalinę trukmę iki ejakuliacijos. Šiuo metu pirmenybė suteikima gydymui vaistais, tačiau šalia to pacientams gali būti siūlomi ir kiti, anksčiau naudoti gydymo būdai.
Gydymas vaistais
Žinoma, kad serotoninas silpnina seksualinį atsaką, tad šią savybę bandoma naudoti priešlaikinės ejakuliacijos gydymui. Anksčiau buvo bandoma naudoti serotonino apykaitą veikinačius antidepresantus, nors jie tokios indikacijos ir neturi. Juos vartojant ilgą laiką pasiekiamas tam tikras pagerėjimas, tačiau šių medikamentų psichotropinis poveikis bei šalutiniai reiškiniai apriboja jų panaudojimą . Be to jie blogina erekciją ir silpnina orgazminį atsaką.
Tik visai neseniai atsirado pirmasis preparatas, kuris saugiai ir pagal indikacijas galį būti naudojamas prieš lytinį aktą, siekiant prailgintį intravaginalinę trukmę iki ejakuliacijos. Priligy (dapoksetinas) priskiriamas serotonino reabsorbcijos inhibitoriams, jį panaudojus padidėja serotonino koncentracija. Remiantis klinikiniais tyrimais ir klinikiniais pastebėjimais Priligy yra veiksmingas panaudojus jau pirmą dozę.Vieną Priligy tabletę reikia išgerti prieš 1‑3 valandas iki numatytų lytinių santykių. Įprastinė dozė yra viena 30 mg tabletė. Esant reikalui galima padidinti dozę iki 60 mg.
Lokali terapija
Lokalios terapijos būdai skirti mažinti varpos galvutės jautrumą. Ši terapija tinka pacientams, kuriems diagnostikos etape išaiškinamas lemiantis varpos galutės jautrumo vaidmuo. Žinotina, kad ejakuliacijos reflesą skatina ir kiti seksualinio jaudinimo būdai, netgi vaizduotė ar regimi jaudinantys vaizdai, kurie įprastai lemia erekciją.
Varpos gavutės jautrumui mažinti naudojami geliai su lidokainu. Juo sutepama varpos galvutė prieš penetraciją į makštį. Šis gydymo būdas gali turėti neigiamų pasėkmių, kadangi sumažėja parterės makšties jautrumas. Taip gydant trikdomas lytinės sueities spontaniškumas.
Elgesio terapija
Pacientui pateikimos rekomendacijos kaip elgtis lytinės sueities metu, kad prailgėtų intravaginalinės trukmės iki ejakuliacijos laikas. Geriausiai, kad šio gydymo kontekste rekomendacijų paisytų abu partneriai. Todėl prasmingas abiejų dalyvavimas seksoterapijos pokalbiuose. Tokiu būdu būti pasiektas ne tik laiko matais suskaičiuojamas gydymo efektas, bei ir didinamas parnerės įnašas į lytinės sueities optimizavimą, bei jos pasitenkinimas.
Nuo seno žinoma stop-pauzė metodika , kuria siekima įprasti valingai reguliuoti ejakuliacijos refleksą jį numalšinant, kai atsiranda ejakuliacijos grėsmė. Jis lemia tam tikrą efektą, tačiau dera žinoti, kad jis netaikytinas, kai silpnėja individo seksualinis atsakas visumoje. Tuomet sustabdžius ejakuliaciją blogėja erekciją, kartais mažėja seksualinis interesas, mažėja erogeninių zonų jautrumas ir lytinė sueitis gali baigtis be ejakuliacijos.
Seksoterapijos kontekste svarbu pacientams pateikti informaciją apie galimą optimizuojantį ejakuliaciją elgesį lytinės sueities metu. Tuomet pora pati tarsi diagnozuoja lemiančius greitesnę ejakuliaciją momentus ir išmoksta juos eliminuoti. Dažniausiai pateikiamios rekomendacijos lytinio ciklo metu jaudinimo fazėje minimalizuoti varpos galvutės jaudinimą, atsirandant ejakuliacijos grėsmei suspausti varpą prie galvutės (Masters ir Johnson adaptuota metodika). Taip seksualinis atsakas mažėja, tačiau išvengus ejakuliacijos, išlieka pakankmai gera erekciją ir pakankamas erogeninių zonų jautrumas. Seksoterapijos eigoje detalizuojami ir partnerės seksualinio atsako aspektai, ypač tais atvejais, kai poroje geidžiama prailginti intravaginalinės trukmę iki ejakuliacijos, kuri pakankami ilga, pvz. 3-5 min. Tuomet pateikiamos rekomendacijos dėl patnerės seksualinio sujaudinimo ir susijaudinimo optimizacijos.