Raupai

Tai eradikuota virusinė infekcija, kuri PSO duomenimis vien per dvidešimtąjį amžių nusinešė iki 500 milijonų žmonių gyvybių. Paskutinis užsikrėtimo atvejis užfiksuotas 1975 metais. Raupus sukeldavo dviejų rūšių virusai – Variola major ir Variola minor. Virusas lokalizuodavosi smulkiose odos, burnos ir gerklės kraujagyslėse, sukeldavo makulopapulinį bėrimą, kuris transformuodavosi į skysčio pripildytas pūsleles. Variola major viruso sukelta liga buvo susijusi su didesniu mirtingumu ir siekė 30-35% visų susirgimo atvejų.

Virusas pažeisdavo odą (ypač veido), burnos ir gerklės gleivinę. Retais atvejais pasitaikydavo akių ir kaulų pažeidimas – aklumas ir galūnių deformacijos. Atokioji ligos komplikacija – veido odos randuotumas, kuris siekė 65-85% atvejų.

Liga sirgdavo tiek vaikai, tiek ir suaugę, tačiau vaikų tarpe mirtingumas nuo šios ligos siekė daugiau nei 80% atvejų. Šiuo metu, dėka vakcinacijos, virusas yra išnaikintas.

Virusas plinta oro-lašeliniu būdu iš sergančio asmens nosies, burnos ar ryklės gleivinės. Pavojingiausias kontaktas veidas į veidą, tačiau galima užsikrėsti ir kontaktuojant su užkrėstais kūno skysčiais ar užkrėstais objektais, pavyzdžiui rūbais ar patalyne. Patekęs į gleivinę virusas dauginasi, pažeidžia smulkius odos ir burnos, ryklės kapiliarus, ko pasekoje susiformuoja dėmelės-papulės tipo bėrimas (primena spuogelius), kuris transformuojasi į skysčio pripildytą pūsles.

Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo pradžios iki pirmų akivaizdžių požymių pasireiškimo) trunka apie 12 dienų. Įkvėpus virusas per kvėpavimo takų gleivinę migruoja į regioninius limfmazgius, kur pradeda intensyviai daugintis. Apie 12 dieną virusas išplinta į kraują dideliais kiekiais, iš kur keliauja į blužnį, kaulų čiulpus ir limfmazgius. Prodrominiai simptomai panašūs į kitų virusinių ligų: karščiavimas iki 38,5°C ir daugiau, raumenų skausmai, kaulų laužymas, galvos skausmas, išsekimas, pykinimas, vėmimas. Tokie simptomai tęsiasi 2-4 dienas. 12-15 ligos diena pasirodo pirmieji akimi matomi bėrimai (pūslelės), kurie lokalizuojasi burnos gleivinėje, ant liežuvio, gomurio, gerklės. Šiuo periodu aukšta temperatūra normalizuojasi. Pūslelės  sparčiai didėja, pratrūksta ir išplinta į seiles. Virusas linkęs pulti veido odos ląsteles. Po paros-dviejų, ant pakaušio pradeda rastis dėmelių-papulių pavidalo bėrimas, kuris žaibiškai išplinta veide, liemens ir galūnių srityje. Šios fazės metu liga gali įgyti vieną iš savo 4 formų:
•    Įprastinė: apie 10-tą bėrimų atsiradimo dieną papulės virsta pustulėmis ir pasiekia savo maksimalų dydį. Pustulė yra apvalios formos, iškili, įtempta. Antros savaitės pabaigoje pustulės pradeda džiūti ir formuojasi šašas. 16-20 dieną visi bėrimai būna padengti šašais, kuriems nukritus susiformuoja depigmentuoti randai. Tankiausiai bėrimo elementai išsidėsto veido srityje. Pasitaiko, kuomet bėrimo elementai susilieja ir pradeda atskirti viršutinius odos sluoksnius nuo audinių. Tokiu atveju mirtingumas siekia 62%
•    Modifikuota: tai dažniausiai vakcinuotiems asmenims pasitaikant ligos forma. Ligos simptomai paprastai yra lengvesni, bėrimai mažiau tipingi ir gali būti painiojami su vėjaraupiais.
•    Plokščioji: nėra tiksliai žinoma, kodėl kartais pasireiškia ši forma. Dažniausiai aptinkama vaikams. Bėrimų elementai yra plokštesni ir minkštesni, jų vietoje gali susidaryti hemoragijos. Šiai ligos formai būdingas sunkesnis prodromas, aukštesnis karščiavimas ir toksemija. Bėrimai ant liežuvio ir gomurio labai gausūs. Ši ligos forma paprastai yra mirtina.
•    Hemoraginė: tai reta forma, pasireiškianti kraujavimu po oda, gleivinėse ir virškinamajame trakte. Oda išlieka lygi, nekyla pūslės, tačiau kraujavimas poodyje odai suteikia tamsiai vyšninę ar net juoda spalvą. Akių obuoliai tampa raudoni, kraujosrūvos randamos ir vidiniuose organuose – kepenyse, inkstuose, šlapimo pūslėje, kiaušidėse, sėklidėse, blužnyje. Ankstyvoje stadijoje sumažėja kraujo krešėjimo elementų ir padidėja anitrombino cirkuliacija, galutinėje stadijoje stebimas stipriai sumažėjęs kraujo kūnelių – trombocitų skaičius. Ši ligos formas yra mirtina, dažniausiai pasireiškia suaugusiems.

•    Vakcinacija 4-7 dieną po kontakto su sergančiuoju gali sumažinti ligos tikimybę arba pasunkinti jos eigą.
•    Simptominis gydymas: skysčių terapija, infekcijos kontrolę, žaizdų priežiūra, dirbtinė plaučių ventiliacija.
•    Antivirusinis vaistas cidofiras, kuris naudojamas intraveniškai, tačiau yra labai toksiškas inkstams.

•    Vakcinaciaja (šiuo metu netaikoma, nes liga laikoma išnaikinta).

  http://en.wikipedia.org/wiki/Smallpox