+2
-0
+2
Aftinis stomatitas – rimta psichologinė problema žmogui

Žmogaus gyvenimo emocijos – neatskiriama mūsų vidinio pasaulio dalis, svarbus socialinio gyvenimo reguliatorius. Emocijos gali būti įvairios: mes kalbame, mėgaujamės maistu, išreiškiame emocijas bučiuodami ir t. t. Šias emocijas gali sunkinti atsiradę burnos gleivinės pažeidimai, kurie turi įtakos ne tik gyvenimo kokybei, bet ir emociniam bei psichologiniam sutrikimui. Būtent aftinis stomatitas, kitaip dar vadinamas opiniu stomatitu arba aftiniu išopėjimu, yra vienas iš labiausiai paplitusių burnos gleivinės pažeidimų, su kuriais susiduria gydytojai. Tačiau ne visus aftinio stomatito pasikartojimo atvejus gydytojai pamato. Neretai savo ar artimųjų negalavimus asmenys patiki vaistininkui, iš kurio tikisi išgirsti racionalų patarimą, greita veikimo pradžia pasižyminčio preparato rekomendaciją. Anaftin® yra nauji burnos higienos produktai, kurie efektyviai malšina įvairių burnos ertmės opelių skausmą.

Kaip atpažinti?

Yra dvi pagrindinės stomatitų formos – her­pinis ir aftinis stomatitas.

Aftinis stomatitas – tai stomatitas, kuriam būdinga viena opa ar grupė opelių, susifor­muojančių ant skruostų, lūpų vidinėje pusėje ar ant liežuvio. Tai viena dažniausių vaikų bei paauglių, taip pat suaugusiųjų stomatitų for­mų. Opas burnoje gali sukelti daugelis prie­žasčių: virusinė ar bakterinė infekcijos, ne­tinkama mityba ir su ja susijusi avitaminozė, tiesioginiai burnos pažeidimai, imunodefici­tas, stresas, alerginės bei tam tikros genetinės ligos, sutrikusi nervų ar virškinimo sistema, onkologinės ligos, pervargimas ir pan.

Dažnai sunku diferencijuoti, kokia yra ti­kroji etiologija. Opos paprastai susiformuoja iš erozijų nesilaikant tinkamos burnos higi­enos. Objektyviai apžiūrint yra apvalios ar ovalios, turinčios raudoną kraštą, centras dažniausiai balkšvas ar gelsvas (pav.). Pro­drominis laikotarpis, iki pasirodo erozijos, opos, paprastai prasideda daigstymo, degi­nimo jausmu burnos gleivinėje. Po 24–48 va­landų pastebimos ir opelės. Opos dažnai yra skausmingos, sunkinančios rijimą. Skausmas trunka 3–4 dienas arba kol susiformuoja sto­resnis opos fibrininis dangalas ar opa anksti epitelizuojasi [1]. Be skausmo, gali būti jun­tamas bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, burnos peršėjimas, pasireikšti dantenų kraujavimas. Gali padidėti sritiniai limfmazgiai, suintensyvėti seilių išsiskyrimas (ypač vaikams), sumažėti apetitas.

Opų gijimas priklauso nuo jų dydžio ir tinkamos priežiūros, burnos higienos. Papras­tai opos užgyja per 1–2 savaites (7–10 dienų) [1] ir nepalieka jokių liekamųjų ženklų. Di­desnės, netaisyklingos formos opos gali gyti ir ilgiau – ≥ 6 savaites, užgijus gali būti ste­bimi ir gleivinės randai [1].

Svarbu opas atskirti ir nuo kitų ligų. Be­ cheto sindromo (kompleksinis, multisistemi­nis uždegimas, neaiškios etiologijos) atveju pasikartojančios opos burnos gleivinėje pasi­reiškia kartu su dar mažiausiai dviem iš šių simptomų: opos lyties organų srityje, sino­vitu, odos pustuliniu vaskulitu, užpakaliniu uveitu ar meningoencefalitu. Opos burnos gleivinėje esant Becheto sindromui kliniškai labai panašios į pasikartojančio aftinio sto­matito opas, tačiau šiuo atveju nebūna akių ir lyties organų pažeidimo [1]. Becheto sin­dromas dažniau pasireiškia Japonijos, Pietry­čių Azijos, Artimųjų Rytų ir Pietų Europos gyventojams, įprastai jaunesniems nei 30–40 metų asmenims; susijęs su HLA-B51 [1]. Gliu­teninės enteropatijos sukelti burnos gleivinės pažeidimai gali atsirasti prieš pasireiškiant pilvo skausmams. Literatūros duomenimis, aftinės opos pasireiškia mažiau kaip 5 proc. sergančiųjų gliutenine enteropatija [2–7].

Sergant ŽIV (žmogaus imunodeficito vi­rusu) burnos gleivinės pažeidimas būna her­pinės arba aftinės formos (66 proc.) [8]. ŽIV infekuotiems asmenims, kitaip nei sveikiems, opos gali formuotis tiek ant keratininio, tiek ant ne keratininio paviršiaus [1]. Labai svarbu atskirti ŽIV sąlygotas opas nuo kitos etiologi­jos. Tai padaryti padeda biopsija [1]. Aftinis burnos gleivinės pažeidimas gali atsirasti ir sergant virškinimo sistemos ligomis, kaip an­tai: opiniu kolitu, Krono liga, celiakija, malab­sorbcija), taip pat sistemine vilklige, gerybine šeimine ar cikline neutropenija, reaktyviuoju artritu ar netgi burnos gleivinės vėžiu, MA­GIC ir PFAPA sindromais [1]. Tačiau dažniau­sios aftinio burnos gleivinės pažeidimo prie­žastys yra paprastesnės – aplinkos veiksniai (lokalios, cheminės, fizinės traumos, alergija), avitaminozė (geležies, folio rūgšties, vitamino B1, B2, B6, B12 stoka), neretai ir imunodefici­tinės būklės [1], vaistų vartojimas (nesteroi­diniai vaistai nuo uždegimo, chemoterapinis gydymas, ypač aukso preparatai), grybinės ligos. Aftinio stomatito atkryčiams svarbią reikšmę turi fizinis ir emocinis stresas [9], ta­čiau neturi įtakos jo trukmei ir sunkumui [10].

Diagnostikos tikslais atliekamas bendras kraujo tyrimas, matuojamas eritrocitų nusė­dimo greitis, tiriamas geležies, feritino, folio rūgšties, vitamino B6 ir B12 kiekis [11], atlie­kami Tzanck tepinėliai, tiriamos virusinės, bakterinės kultūros ar net atliekamos odos biopsijos (esant ŽIV infekcijai, Herpes simplex viruso infekcijai, kai yra labai nusilpęs imu­nitetas [1, 11].

 

Gydymo principai

Pagrindiniai aftinio pasikartojančio stomati­to gydymo principai yra simptomų lengvi­nimas, opų gijimo skatinimas ir naujų ligos pasikartojimo epizodų profilaktika [12, 13]. Skausmui malšinti tinka antiseptiniai, vietiš­kai nuskausminantys tepalai ir tirpalai bur­nai skalauti. Uždegimui slopinti galima skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, tačiau aftiniam ir ypač pasikartojančiam aftiniam stomatitui gydyti pirmaeiliai vaistai yra vie­tinio poveikio gliukokortikoidai (GKK). Jų paskirtis – slopinti uždegimą ir gleivinėje vykstančius imuninius procesus. Sunkiais atvejais gali būti skiriama GKK sistemiškai, stebint dėl galimos kandidozės, antrinės in­fekcijos bei galimų nepageidaujamų reiškinių.

Labai svarbu malšinti opų sukeliamą skausmą, todėl skiriami vietiškai veikiantys anestetikai. Siekiant išlaikyti natūralią burnos gleivinės atliekamą barjerinę funkciją, skiriami ją padengiantys vaistiniai preparatai. Esant la­bai sunkios eigos ar gydymui atspariems imu­ninės kilmės burnos gleivinės pažeidimams, kai susiformuoja opos, skiriami imunosupre­santai. Vietiškai imunomoduliatoriai skiriami stabdant uždegimo mediatorių gamybą ir at­palaidavimą. Antibakteriniai, antimikoziniai vaistiniai preparatai skiriami atitinkamai, jei burnos opinius pažeidimus sukėlė bakterinis ar grybinis etiologinis veiksnys.

Sergant stomatitu, siekiant apsaugoti glei­vinę nuo antrinės infekcijos bei išvengti kom­plikacijų, skiriama antimikrobinių preparatų burnai skalauti. Rekomenduojama vartoti 0,12 proc. chlorheksidino tirpalą ir 0,2 proc. hekse­tidino tirpalą. Šios priemonės vienodai intensy­viai veikia visą patogeninę burnos mikroflorą. Erozijų ir opų burnoje gijimą labai skatina li­zocimas, kuris pasižymi ir uždegimą slopinan­čiomis savybėmis. Erozijų ir opų gijimui spar­tinti skiriama aliejinių preparatų: vitamino A, šaltalankių, medetkų, jonažolių ir kitų aliejų. Labai komplikuotais nekrozinių opų atvejais gali prireikti ir chirurginio gydymo. Kadangi dantų ėduonis gali skatinti ligos atkryčius, tikslinga periodiškai apsilankyti ir pas odontologą.

Mitybos korekcija svarbi tais atvejais, kai įtariama opų susiformavimo priežastis yra maisto sukeltos alerginės reakcijos. Dieta be glitimo svarbi sergantiesiems celiakija. Esant burnos gleivinės pažeidimams, reikėtų vengti kietų, aštrių maisto produktų, druskos. Šie produktai gali stiprinti juntamą skausmą, me­chaniškai pažeisti esančias opas. Kai kuriems asmenims opų burnos gleivinėje atsiranda su­valgius riešutų, ananasų, cinamono ir pan. Pastebėjus, kad koks nors maisto produktas skatina opų atsiradimą, jo reikėtų atsisakyti.

Labai svarbu neužleisti ligos ir laiku kreiptis pas gydytoją. Vis dėlto ligoniai ne­retai pradeda gydytis patys, pasikliaudami savo žiniomis, išgirstais patarimais. Kreipian­tis pavėluotai, gydytojui būna dar sudėtin­giau nustatyti ligos priežastį, greitai suteik­ti veiksmingą pagalbą. Todėl labai svarbu, pasireiškus pirmiesiems ligos simptomams, kreiptis pagalbos į specialistą. Taip išvengia­ma komplikacijų dėl netinkamo ar pavėluoto gydymo. Gydytojas, įvertinęs ligos formą ir bendrą organizmo būklę, be minėtų vaistų, skiria ir bendrinio poveikio priemonių: vi­taminų, imunomoduliatorių imunitetui sti­printi bei antivirusinių, antimikrobinių ar antihistamininių preparatų, gali prireikti ir sisteminių GKK ar kitų imuninę sistemą slo­pinančių vaistų. Šiuolaikinėje visuomenėje svarbų vaidmenį vaidina vaistininkai, ku­rie, rekomenduodami skausmo malšinimo ir burnos higienos priemones, gali palengvinti paciento juntamus simptomus, kol šis pateks pas gydytoją.

Anaftin®

Anaftin® – tai gaminiai, kuriuos pacientas gali pasirinkti individualiai pagal burnos pažei­dimo lygį:

zzAnaftin® gelis– rekomenduojamas esant pavienėms burnos opoms ir ribotai pa­žeistoms vietoms;

zzAnaftin® purškalas esant dauginėms bur­nos opoms arba opoms sunkiai prieina­mose vietose;

zzAnaftin® skalavimo skystis rekomenduo­jamas esant dauginėms, išplitusioms bur­nos opoms, opų atsirandant pakartotinai ir sergant ortodontinėmis ligomis.

 

Anaftin® padeda kontroliuoti mažų burnos pažeidimų sukeliamą skausmą, pavyzdžiui, atsirandantį išsivysčius aftiniam stomatitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems orto­dontinių plokštelių ir netinkamai pritaikytų protezų sukeltiems pažeidimams. Jis tinka ir esant išplitusioms aftinėms opoms. Sudėty­je yra vandens, propeno glikolio, polivinilo pirolidono, maltodekstrino, tikrųjų alavijų (Aloe barbadensis), kalio sorbato, natrio benzo­ato, PEG-40 hidrinto ricinos aliejaus, dinatrio EDTA, benzalkonio chlorido, natrio hialuro­nato, kvapiųjų medžiagų, natrio sacharino, dikalio glicirizato.

Alavijai jau 3500 metų yra vartojami kaip vaistiniai augalai. Senovės egiptiečiai varto­jo alavijus odos ligoms, vidurių užkietėjimui gydyti. Šiais laikas alavijai dažnai yra var­tojami įvairios kilmės nudegimams gydyti. Alavijų sultyse esančios karboksipeptidazės ir bradikinazės slopina uždegimą, patinimus ir paraudimus, niežulį ir skausmą, kurie at­siranda žaizdai gyjant. Alavijai, kaip parodė tyrimai, taip pat naikina Escherichia coli, kai kurias stafilokokų gentis ir kitas bakterijas, todėl padeda kovoti su žaizdų infekcijomis (tinka negilioms žaizdoms gydyti). Alo A-cu­krus, kuris įeina į alavijo cheminę sudėtį, gali slopinti auglio augimą [14].

Ne mažiau svarbios ir kitos Anaftin® su­dedamosios dalys. Hidrintas ricinų aliejus atlieka drėkiklio, minkštiklio, emulsiklio vaidmenį. Propileno glikolis taip pat suteikia drėkinamųjų savybių Anaftin® purškalui, ge­lis ir burnos skalavimo skystis skatina negy­vų ląstelių pašalinimą ir epidermio viršutinio sluoksnio atsinaujinimą. Benzalkonio chlori­das veikia antiseptiškai, prisideda naikinant daugelį bakterijų ir kai kuriuos grybelius. Ka­lio sorbatas yra efektyvi asmeninių higienos priemonių sudedamoji dalis, pasižymi mikro­organizmų vystymosi stabdymo savybėmis [15]. Natrio benzoatas prisideda prie grybe­lių dauginimosi slopinimo. Dinatrio EDTA naudojamas kaip konservantas, chelatorius ir stabilizatorius, stiprina valomąsias/prau­siamąsias įvairių preparatų savybes, apsaugo odą, gleivines nuo neigiamo kieto vandens poveikio, susijungdamas su vandenyje esan­čiais metalo jonais ir juos neutralizuodamas [16]. Natrio hialuronatas dažnai naudojamas gilioms žaizdoms ir odos pažeidimams valyti, drėkinti. Jis palaiko tinkamas gijimo sąlygas.

Tokia Anaftin® sudėtis užtikrina gerą bur­nos higienos priežiūrą. Esant burnos gleivinės aftų, purškiamas ant pažeistos burnos vietos tris keturis kartus arba dažniau, jei reikia. Preparato purkšti tiek, kad padengtų pažeistą plotą. Siekiant geriausių gydymo rezultatų, pavartojus Anaftin® rekomenduojama bent valandą nevalgyti ir negerti.

 

Apibendrinimas

Vaistininkas dažnai pirmiausia išklauso įvai­riomis ligomis sergančiųjų nusiskundimus, yra pirmas žmogus, galintis suteikti naudin­gų patarimų sveikatos klausimais, kol asmuo pateks pas gydytoją, o kartais ir lieka vie­ninteliu medicinos srities atstovu įveikiant klientą užklupusius sveikatos sutrikimus. Todėl kvalifikuota pagalba, naudingi patari­mai gali palengvinti sergančiojo simptomus, pagerinti sveikatos būklę. Burnos gleivinės pažeidimams (jeigu jie atsirado ne vaikams) suaugusieji paprastai teikia mažai reikšmės ir pasikliauja vaistinėje išgirstais patarimais. Nors konsultacija pas gydytoją visada turėtų būti siekiamybė esant bet kokiam sveikatos sutrikimui (kadangi net menkiausi negalavi­mai gali būti rimtų ligų pranašai), statistika liūdina – spartus gyvenimo tempas iškreipia vertybes ir sveikatą išstumia iš prioritetų, pritrūksta laiko pasirūpinti savimi. Ne visi sveikatos sutrikimai praeina savaime ar be komplikacijų. Todėl vaistininko vaidmuo žmogaus gyvenime sustiprėja – jį lengvai ga­lima pasiekti per daug nenutolus nuo namų, darbo ar svečiavimosi vietos. Esant burnos gleivinės pažeidimams, nepaisant juos su­kėlusios priežasties, būtina geresnė asmens burnos higiena. Anaftin® ne tik padeda pa­laikyti tinkamą burnos higieną, bet ir valdyti mažų burnos pažeidimų sukeliamą skausmą (pvz.: atsirandantį išsivysčius aftiniam sto­matitui, aftinėms opoms, taip pat mažiems ortodontinių plokštelių ir netinkamai pri­taikytų protezų sukeltiems pažeidimams, išplitus aftiniams pažeidimams), Anaftin® sudedamosios dalys turi ir antimikrobinių, antimikozinių savybių.