Gyd. alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centras
Įvadas
Kiaušinius deda daugelis skirtingų moteriškosios lyties gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, paukščiai, ropliai, amfibijos, žuvys. Visus juos žmonės naudojo maistui tūkstančius metų (1). Manoma, kad vištos buvo prijaukintos 7500 metais prieš Kristų Pietryčių Azijoje, iš kur per šumerus ir egiptiečius atkeliavo iki Graikijos, kurioje labiausiai buvo vartojami putpelių kiaušiniai (2). Šiandien žmonės dažniausiai valgo vištų, ančių ir putpelių kiaušinius, nors įvairiose šalyse kitų rūšių kiaušiniai, pavyzdžiui, žuvėdrų, Anglijoje ir Skandinavijoje laikomi delikatesu (1), o kai kuriose Afrikos šalyse patarškų kiaušiniai vartojami kasdieniam maistui (2).
Straipsnyje aptarsime alergijos vištų kiaušiniams ypatumus.
Kiaušinio sudėtis ir alergenai
Kiaušinio baltymą sudaro apie 90 proc. vandens, kuriame yra ištirpę 10 proc. baltymų (albuminų, glikoproteinų ir globulinų). Baltyme praktiškai nėra riebalų, o angliavandenių yra mažiau nei 1 proc. Trynyje daugiausia yra riebalų. Jo spalva priklauso nuo paukščio dietos. Jeigu joje pakankamai augalinių geltonų ir oranžinių pigmentų (ksantofilų), tuomet trynys ryškesnis. Liuteinas yra svarbiausias trynio pigmentas (3). Pramoniniu būdu auginamos vištos gali būti maitinamos kukurūzais arba medetkų žiedlapiais, kad jų kiaušinių trynys būtų ryškesnis. Dirbtinių dažiklių naudojimas jų maiste draudžiamas (2).
Pagrindiniai kiaušinio alergenai yra baltyme. Jame randama 23 skirtingi glikoproteinai, iš kurių ovomukoidas (alergeno pavadinimas Gal d 1), ovalbuminas (Gal d 2), ovotransferinas / konalbuminas (Gal d 3) ir lizocimas (Gal d 4) yra pagrindiniai alergenai (4).
Ovalbumino daugiausia randama kiaušinio baltyme. Ovomukoidas sudaro tik 10 proc. bendro baltymo kiekio, tačiau įrodyta, kad jis yra pagrindinis alergenas (4, 5). Ovomukoidas pasižymi keliomis išskirtinėmis savybėmis – jis termiškai stabilus, atsparus proteinazių poveikiui. Be to, net mažas jo kiekis gali sukelti alergiją. Tyrimais nustatyta, kad skrandžio sultys vis dėlto kiek sumažina ovomukoido alergiškumą (6). Tuo galima paaiškinti, kodėl kai kurie pacientai toleruoja kiaušinį dietoje, tačiau jiems pasireiškia reakcijos čiupinėjant kiaušinį ar jo lukštą.
Trynyje pagrindinis alergenas yra alfa livetinas (Gal d 5). Jis svarbus paukščių kiaušinių alergijos sindromo patogenezėje (7). Kitų aprašytų trynio alergenų (viteleninas ir apoproteinas B) funkcija kol kas neaiški. Daugelio pramoniniu būdu pagamintų maisto produktų sudėtyje daugiau ar mažiau yra kiaušinio lecitino, kuris naudojamas kaip emulgatorius. Manoma, kad nedideli jo kiekiai alerginės reakcijos neišprovokuoja (8).
Paplitimas
Imunoglobulino E (IgE) sukeliama alergija maistui gana dažnai pasitaiko vaikams. Dažniausi maisto alergenai vaikams iki 3 metų yra kiaušiniai, karvės pienas ir žemės riešutai. Apklausus tėvus, nustatyta, kad alergija kiaušiniams pasireiškia apie 7 proc. vaikų, o provokaciniais testais alergija kiaušiniams patvirtinama rečiau – iki 2 proc. atvejų (9). Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, kiaušiniai yra dažniausias maisto alergenas. Nurodoma, kad net 2/3 visų teigiamų provokacinių testų su maistu, atliktų vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, alergenas buvo kiaušiniai (10).
Įsijautrinimo mechanizmai
Pradinis įsijautrinimas maistui paprastai vyksta žarnyne arba per odą (11). Kūdikiams sensibilizacija maistui paprastai yra laikina ir maži specifinių kiaušiniui IgE kiekiai gali nesukelti jokių simptomų (12). Tai dar kartą patvirtina, kad specifinių IgE radimas organizme rodo alerginį įsijautrinimą, bet jokiu būdu ne ligą. Įdomu, kad aprašyti atvejai, kai ūminė alerginė reakcija išsivystė vaikams, pirmą kartą paragavusiems kiaušinių (13). Specifinių kiaušiniui IgE dažnai randama kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu ir niekada nevalgiusiems kiaušinių (14). Spėjama, kad jie gali įsijautrinti dėl transplacentinio kiaušinio alergenų patekimo vaisiui ar per motinos pieną, tačiau tai nėra patvirtinta eksperimentiniais ar kitokiais tyrimais (15). Žinoma ir profesinė astma suaugusiesiems, kai ją sukelia įkvepiamas kiaušinio aerozolis darbo vietoje, nepaisant to, kad valgant kiaušinis buvo toleruojamas. Vadinasi, įsijautrinti, kaip spėjama, galima ir inhaliaciniu keliu (16).
Alergija kiaušiniams dažniausiai pasireiškia kaip IgE sukeliama reakcija, tačiau ji gali vystytis ir dalyvaujant specifiniams T limfocitams arba esant mišriems mechanizmas – ir specifiniams IgE, ir specifiniams T limfocitams (pvz., atopinis dermatitas ar eozinofilinis ezofagitas).
Dideliame epidemiologiniame tyrime sensibilizacija kiaušinio baltymui nustatyta 42 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu (17). Įvairiose šalyse šie skaičiai skyrėsi, tačiau įsijautrinimo kiaušiniams dažnis koreliavo su įsijautrinimu žemės riešutams. Tyrimai rodo, kad sensibilizacija kiaušinio baltymui yra rizikos veiksnys vėlesnei sensibilizacijai žemės riešutams: apie 20 proc. vaikų, sergančių atopiniu dermatitu ir jautrių kiaušinio baltymui, taps alergiški ir žemės riešutams.
Keliuose epidemiologiniuose tyrimuose nustatytas stiprus ryšys tarp sensibilizacijos kiaušiniui kūdikystėje ir vėlesnės alergijos įkvepiamiems alergenams bei bronchinės astmos (18).
Virusinės vakcinos, pavyzdžiui, gripo, geltonojo drugio, kurios auginamos apvaisintuose vištos kiaušiniuose, gali turėti nedidelį kiekį kiaušinių alergenų, todėl skiepijant jomis vaikus, kuriems alergija kiaušiniui pasireiškia kliniškai ir ypač anafilaksinėmis reakcijomis, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų (19). Neabejotinai įrodyta, kad maži kiaušinio baltymų kiekiai, esantys MMR vakcinoje, neprovokuoja alerginių reakcijų alergiškiems kiaušiniui vaikams, todėl šis skiepas nėra kontraindikuotinos (20).
Klinika
Alergija kiaušiniams dažniausiai pastebima pirmaisiais gyvenimo metais. Dažniausi simptomai – eritema, dilgėlinė ir egzematoidinis bėrimas. Taip alergija pasireiškia iki 90 proc. alergiškų kiaušiniams vaikų (8). Virškinimo trakto (pilvo skausmas, vėmimas) ir kiti greitos alerginės reakcijos simptomai pasireiškia suvalgius kiaušinio 40– 50 proc. atvejų. Kiaušiniai yra vienas dažniausių maisto alergenų, sukeliančių alerginį eozinofilinį ezofagitą ir alerginį eozinofilinį gastroenteritą. Šis ezofagitas paprastai pasireiškia jau didesniems vaikams, o gastroenteritas – sulaukus bet kurio amžiaus, taip pat ir kūdikiams (22). Maisto baltymų sukeltą proktokolitą ir maisto sukeltą enterokolitą taip pat gali provokuoti kiaušiniai, nors dažnai etiologiją įrodyti sudėtinga, nes tai nėra IgE sukeliamos reakcijos (23). Izoliuoti virškinimo trakto simptomai retai būna dėl alergijos kiaušiniams. Atsiradus tokiems simptomams, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie infekcines priežastis.
Nustatyti, ar alergija kiaušiniui yra pagrindinė atopinio dermatito priežastis mažiems vaikams, yra sunku, nes neretai sergančiajam šia liga odos būklė pablogėja po 6–48 val. suvalgius kiaušinį. Apie 10 proc. mažų vaikų atliekant provokacinį mėginį su kiaušiniu, fiksuojama vėlyva reakcija (24).
Įdomu, kad anafilaksinės kiaušinių sukeltos reakcijos nėra dažnos, net ir vaikams. Tačiau anafilaksija gerokai sunkesnė sergant astma. Todėl astmos kontrolė ypač svarbi vaikams, alergiškiems maistui, taip pat ir kiaušiniams (25). Aprašyti reti atvejai, kai anafilaksinis šokas, sukeltas alergijos kiaušiniams, baigėsi mirtimi (26). Dažniausiai termiškai neapdorotas kiaušinis sukelia daug sunkesnių alerginių reakcijų.
Esant paukščių ir kiaušinių sindromui, pirminis įsijautrinimas įvyksta įkvepiant lakius paukščių alergenus, o antrinis įsijautrinimas arba kryžminės alerginės reakcijos – dėl kiaušinio trynyje esančio albumino (Gal d 5). Šiems pacientams pasireiškia kvėpavimo takų simptomai (rinitas ir / ar astma), kai susiduriama su paukščiais, ir anafilaksiniai simptomai, valgant kiaušinius (27). Aprašyta ir nuo maisto priklausoma, fizinio krūvio sukelta anafilaksija, kai kiaušinis yra provokuojantis alergenas (28).
Kartais terminis kiaušinio apdorojimas turi įtakos alergijos pasireiškimui. Kai kurie vaikai toleruoja virtą arba keptą kiaušinį. Jiems greitas alergines reakcijas sukelia žalio kiaušinio vartojimas. Tačiau kiti vienodai netoleruoja nei virto, nei kepto, nei žalio kiaušinio (29).
Kryžminės reakcijos
Aprašomos kryžminės reakcijos su kitų paukščių kiaušiniais (pvz., kalakutų, ančių, žąsų, žuvėdrų, putpelių) (30). Daliai pacientų, jautrių kiaušiniams, alergija gali pasireikšti suvalgius vištienos. Taip atsitinka dėl vištos serumo albumino, kuris identiškas trynio albuminui (Gal d 5) (31).
Diagnostika
Odos testai
Odos dūrio mėginiai (ODM) naudojami pradiniam įvertinimui, ar pacientas turi specifinius IgE kiaušiniui. Mėginių tikslumas priklauso tiek nuo naudojamo alergeno, tiek ir nuo technikos, kuria jis atliekamas, todėl svarbi personalo patirtis. Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, ODM pasižymi geru jautrumu ir neigiama prognostine verte, tačiau nedideliu specifiškumu ir teigiama prognostine verte (32). Taigi neigiamas ODM patikimai atmeta IgE sukeliamą alergiją kiaušiniams, o teigiamas testas netiksliai nuspėja klinikinį reaktyvumo išreikštumą.
Lėto tipo reakcijoms nustatyti kartais naudojami ir odos lopo mėginiai. Jų metu natyviniai kiaušinio trynys ir baltymas užklijuojami specialioje kameroje ant nugaros 48 val. Vėliau vertinama egzematoidinė odos reakcija lopo vietoje (33).
Specifinių IgE nustatymas kraujyje
Specifinių IgE titras kraujyje gali padėti prognozuoti provokacinio testo su kiaušiniais rezultatą, tačiau šiai interpretacijai būtina patirtis, skirtingų metodų, kuriais nustatomi IgE, žinojimas ir pan. (34). Trumpai tariant, kuo didesnis specifinių IgE titras, tuo didesnė tikimybė, kad provokacinis testas bus teigiamas.
Specifinių IgE ovomukoidui nustatymas gali padėti atskirti galimas alergines reakcijas, sukeliamas termiški apdoroto ir neapdoroto kiaušinio. Žemi titrai susiję su tolerancija gerai termiškai apdorotam kiaušiniui (29), aukšti titrai – su alerginėmis reakcijomis, nepriklausomai nuo terminio apdorojimo (35).
Pastaruoju metu praktikai tapo prieinami ir molekuliniai diagnostiniai tyrimai, kai IgE nustatomi prieš specifinius labai išvalytų diagnostinių alergenų epitopus. Alergijos kiaušiniams atveju šios technologijos labai pasiteisino. Dar vienas šių technologijų privalumas – reikia nedidelio kiekio kapiliarinio kraujo, o tai labai svarbu, nes dauguma pacientų yra vaikai (36).
IgG4 nustatymas kraujyje naudojamas tyrimuose kaip tolerancijos kiaušiniui žymuo, tačiau dar yra per mažai, kad tyrimą būtų galima rekomenduoti naudoti klinikinėje praktikoje (37).
Provokaciniai mėginiai
Kaip ir diagnozuojant visas alergines reakcijas, svarbi tiksli anamnezė, nes bet koks teigiamas tyrimas dar neįrodo, kad alergenas yra svarbiausias priežastinis veiksnys. Auksinis standartas įrodant maisto alergiją išlieka dvigubai slaptas, placebu kontroliuojamas provokacinis tyrimas. Kartais klinikoje atliekamas ir atviras provokacinis tyrimas, ypač kūdikiams. Provokaciniai testai visada atliekami centruose, kur dirba patyrę alergologai ir kur yra tinkamos sąlygos suteikti skubią pagalbą, nes kiekvienas provokacinis tyrimas gali baigtis generalizuota greita alergine reakcija. Praktikoje provokaciniai mėginiai naudojami tiek pradinei diagnozei nustatyti, tiek ir įvertinti, ar alergija kiaušiniams išnyko. Lietuvoje provokaciniai tyrimai atliekami Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Vaikų alergologijos skyriuje ir Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės vaikų pulmonologijos ir alergologijos centre (apie Kaune atliekamus tyrimus informacijos nerasta). Kadangi šie tyrimai užima daug laiko, juos atlieka ne visi centrai. Praktikoje ieškoma kitų metodų, kurie leistų paprasčiau įvertinti alergijos kiaušiniui reikšmę. Keliuose tyrimuose atskleista, kad provokacijos galima išvengti esant tam tikriems specifinių IgE titrams kraujyje kartu su neabejotina alerginei reakcijai anamneze (38). Svarbu pabrėžti, kad net ir nustačius specifinius IgE kraujyje ar teigiamus odos testus kiaušiniui vaikui, kuris toleruoja reguliariai dietoje esantį kiaušinį be jokių greitų alerginių reakcijų, jis nėra alergiškas kiaušiniui ir dietos riboti nereikia (39).
Gydymas
Esant greito tipo alerginėms reakcijoms, kurias sukelia alergija kiaušiniams, rekomenduojama griežta eliminacinė dieta, adrenalino automatiniai injektoriai ir pamokymas kaip elgtis, jeigu atsitiktinai bus suvalgytas kiaušinis. Daugelyje šalių kiaušinis yra vienas pagrindinių maisto produktų ir jo sunku išvengti, ypač perkant jau paruoštą maistą ar pusfabrikačius. Dieta be kiaušinių labai neigiamai paveikia ne tik paciento, bet ir visos šeimos gyvenimą, todėl ji turėtų būti skiriama tik įsitikinus, kad yra reikalinga (40).
Pastaruoju metu diskutuojama apie specifinę imunoterapiją su įvairiais maisto produktais (pvz., pienu, riešutais), siekiant sukelti desensibilizaciją arba vadinamąją specifinę oralinę toleranciją. Tyrimų rezultatai labai įvairūs, bet atrodo, kad desensibilizacija su kiaušiniu yra daug žadanti (41). Jos metu kiaušinis skiriamas reguliariai nedidelėmis dozėmis, kurios palaipsniui vis didinamos iki įprastinės kasdienės dozės. Po to kiaušinis naudojamas kasdien palaikomosiomis dozėmis (42). Jeigu pacientas, kuriam pasiekta tolerancija kiaušiniui, kurį laiką kiaušinio nebevartoja, alergija dažniausiai vėl sugrįžta (42).
Prognozė
Bendrai vaikų, alergiškų kiaušiniams, prognozė pasveikti yra gera. Ji praeina 50 proc. iki 3 metų ir 66 proc. iki 5 metų (43). Vienas naujausių tyrimų parodė, kad galbūt ši alergija užtrunka ilgiau. Jo rezultatais, alergija kiaušiniui išnyksta tik 4 proc. iki 4 metų, 12 proc. iki 6 metų, 37 proc. iki 10 metų ir 68 proc. iki 16 metų (44).
Nustatytas ryšys tarp specifinių IgE kraujyje mažėjimo ir tolerancijos išsivystymo. Kuo ryškiau sumažėja jų titras per trumpą laiką, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys tolerancija kiaušiniui (45). Dideli titrai specifinių IgE ovomukoidui rodo didelę persistuojančios alergijos kiaušiniui tikimybę. Tokie vaikai turi mažiau šansų „išaugti“ alergiją kiaušiniams (46). Molekuliniai tyrimai irgi gali būti naudingi: kuo daugiau epitopų „atpažįsta“ specifiniai IgE, tuo mažesnė tolerancijos kiaušiniui išsivystymo tikimybė (47).
Apibendrinimas
Alergija kiaušiniams yra viena dažniausių alergijų vaikystėje. Ne visuomet teigiami tyrimai rodo, kad nustatyta alergija yra ligos (pvz., atopinio dermatito) priežastis. Neabejotina, kad alergija kiaušiniams jaunystėje susijusi su kitų alergijų išsivystymu sulaukus vyresnio amžiaus. Jos dažnai būna greito tipo alerginių reakcijų (pvz., žemės riešutams) arba kvėpavimo takų alerginių ligų (pvz., alerginio rinito ar bronchinės astmos) priežastis.
Žurnalas „Internistas”