Gyd. Sigitas Ryliškis
Vilniaus universiteto Reumatologijos, ortopedijos, traumatologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika
Patyrus traumą, skausmas yra pagrindinis negalavimas, dėl kurio žmogus prašo gydytojo pagalbos. Atsižvelgdamas į traumos sunkumą, pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją arba ligoninėje budintį traumatologą. Būtent šie specialistai pirmieji susiduria su traumą patyrusiais pacientais, pradeda juos gydyti, paskiria vaistų nuo skausmo. Šio straipsnio tikslas – aptarti skausmo gydymo taktiką, dažniausiai skiriamus analgetikus ir jų formas.
Traumą patyrusius pacientus reikia gydyti kompleksiškai. Tiktai tuomet pasieksime reikiamą teigiamą poveikį: skausmas susilpnės arba išnyks, traumuota kūno dalis išgis. Sėkmingai gydant traumą (kaulų lūžius, patempimus, išnirimus, sumušimus), ūminio skausmo periodas nėra begalinis. Parinkus tinkamas nemedikamentines skausmo malšinimo priemones (šaltis, pakelta galūnė, imobilizacija, ramybė), skausmas iš karto susilpnėja. Trauma sukelia vietinį uždegimą, galūnė ištinsta, parausta, gali atsirasti kraujosruvų, todėl tikslinga skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU). Šie vaistai slopina ciklooksigenazę (COX), kartu slopindami uždegimo mediatorių gamybą ir skausmą. Uždegimas prasideda iš karto po traumos ir pavojingiausias pirmą savaitę. Šiuo metu tikimasi stipriausio traumuotos srities tinimo ir stipriausio skausmo. Todėl pirmąsias 7–10 dienų paciento priežiūra turėtų būti atidžiausia. Konsultuojant labai svarbu laiku diagnozuoti galimas gydymo komplikacijas (vaistų perdozavimą ir toksinį poveikį, alergines reakcijas).
Malšinant skausmą vaistais, negalima užmiršti jo priežasties. Jeigu skausmas užtrunka ilgiau, negu tikimės, reikalinga pakartotinė traumatologo konsultacija. Jos metu specialistas nustato, ar pakankamai sėkmingai gudoma traumuota sritis. Jeigu pacientas
Šiuo metu vaistinėse parduodama gausybė analgetikų, todėl tinkamą vaistą gali būti sunku pasirinkti. Ilgiau praktikuojantys gydytojai turi savo veiksmingas gydymo schemas, todėl iš didelio vaistų sąrašo pasirenka ir išrašo tiktai keletą preparatų. NVNU gaminami tablečių, granulių, kapsulių, žvakučių, pleistrų, tirpalų injekcijoms, gelių ir tepalų pavidalo. Nėra universalaus vaisto, tinkamo visiems pacientams, todėl jis parenkamas individualiai. Būtina atkreipti dėmesį į paciento amžių, lytį, bendrą sveikatos būklę, gretutines ligas. Konsultacijos metu reikia paklausti pacientą, ar jis kada nors vartojo vaistų nuo skausmo, kokių ir ar jie padėjo. Kitaip gydytojas vėl gali paskirti neveiksmingo vaisto. Jeigu pacientas iki traumos buvo visiškai sveikas, nebuvo virškinamojo trakto sutrikimų ir alerginių reakcijų vaistams, paprastai pradedama nuo pirmos eilės vaistų. Tai santykinai nebrangūs ir neselektyvūs COX inhibitoriai, tačiau dažniausiai veiksmingi preparatai. Nereikėtų pamiršti Paracetamolum tablečių, kurios parduodamos be recepto. Nors šio vaisto uždegimo slopinamasis poveikis yra silpnas, tačiau analgetinis poveikis pakankamai geras. Jeigu pacientas serga gretutinėmis ligomis, anksčiau yra buvę virškinamojo trakto sutrikimų, nepadėjo pirmos eilės analgetikai, galima skirti selektyvių COX–2 inhibitorių. Šie vaistai nepakeičiami ir tuo atveju, kai analgetikų reikia skirti ilgesnį laiką. Vienas iš dažniausiai išrašomų selektyvių COX-2 inhibitorių yra Nimesulidum (Nimesil®). Šie vaistai gaminami granulėmis, kurios gerai tirpsta vandenyje. Pakeliuose vaistinė medžiaga (100 mg) sumaišyta su priedais, kurie suteikia vaistui malonų skonį. Nimesil® rekomenduojama gerti po 100 mg du kartus per dieną.
Ūminiam skausmui slopinti reikia skirti greitai veikiančių vaistų, todėl ilgai veikiantys NVNU netinka. Kiekvienas pacientas, kuriam skauda, nori gauti „stipraus“ vaisto nuo skausmo, todėl dažniausiai skiriama vaistų injekcijomis (Diclofenacum, Ketorolacum, Metamizolum). Parenterinių vaistų poveikis greitesnis, tačiau poveikio trukmė nėra ilgesnė už enteriniu būdu vartojamų vaistų. Be to, išgerti tabletę daug paprasčiau negu suleisti vaistų į raumenis. Jeigu pacientas gali išgerti vaisto, visų pirma rekomenduojama skirti geriamąsias formas (tabletes, kapsules, lašus, sirupus). Visi geriamieji NVNU turi nepageidaujamą poveikį virškinamajai sistemai. Slopindami COX, jie taip pat slopina prostaglandinų sintezę skrandžio sienelėje. Susilpnėjus apsauginiam skrandžio sienelės mechanizmui, skrandžio rūgštis pažeidžia ją. Šis nepageidaujamas poveikis būdingas pacientams, ilgą laiką vartojantiems NVNU.
Praėjus ūminam periodui, kai skausmas sumažėja, galima išrašyti pprailginto poveikio vaistus. Diclofenacum (Dicloberl® retard) parduodamas kapsulėmis po 100 mg. Vaistinė medžiaga išsiskiria iš mikrokapsulių visą parą, todėl ši vaistą rekomenduojama gerti vieną kartą per dieną.
Kai kurie NVNU gali toksiškai veikti kepenis arba inkstus. Todėl negalima šių vaistų perdozuoti, o pastebėjus nepageidaujamą arba toksinį poveikį, nustoti vartoti vaistus ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
NVNU galima skirti rektalinių žvakučių forma. Tai dozuotos vaistų formos, kietos kambario temperatūroje ir išsilydančios kūno temperatūroje. Žvakutės skiriamos įkišti į tiesiąją žarną, kurioje yra labai gerai išvystytas pogleivinis veninis kraujagyslių rezginys. Ištirpus žvakutės pagrindui, vaistinė medžiaga prasiskverbia tiesiai į kraujagysles. Dalis vaistų patenka į apatinę tuščiąją veną paraportaliniu keliu, kita dalis pereina kepenų barjerą. Vartodami žvakutes, išvengiame nepageidaujamo poveikio skrandžiui, tačiau galimas tiesiosios žarnos gleivinės sudirginimas. Žvakutes galima skirti kūdikiams ir mažiems vaikams, taip pat pacientams, kuriems yra skrandžio veiklos sutrikimų. Planuojant paskirti šią vaisto formą, reikia paklausti paciento, ar jis supranta, kaip reikės gydytis žvakutėmis. Kai kuriems pacientams tokia vaisto forma visiškai nepriimtina, todėl reikėtų prisiminti ir kitas vaistų formas.
Keletas NVNU gaminami tepalo ar gelio formomis. Šie vaistai neabejotinai turi savo vietą trauma