Kodėl pacientai tęsia gydymą lerkanidipinu?
Arterinio kraujospūdžio sumažinimas gydant antihipertenziniais vaistais padeda reikšmingai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau epidemiologiniai tyrimai rodo, kad vis dėlto net 75 proc. arterine hipertenzija sergančių pacientų nepavyksta pasiekti tikslinio kraujospūdžio dydžio. Todėl tikroji kraujo spaudimą mažinančio gydymo nauda yra mažesnė nei galėtų būti, ir tai lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą bei padidina sveikatos priežiūrai išleidžiamas lėšas.
Gydymo režimo laikymasis – ligos gydymo sėkmės pagrindas
Pagrindinė nepakankamos kraujo spaudimo kontrolės priežastis yra pacientų nesilaikymas paskirto vaistų vartojimo režimo. Tinkamas vaistų vartojimas apima ir paskirto režimo laikymąsi (t. y. vaistai vartojami paskirtomis dozėmis nurodytais intervalais) ir pastovumą (t. y. vaistai vartojami visą numatytą laiką, kuris sergant hipertenzija paprastai reiškia visą likusį gyvenimą). Gydymo režimo nesilaikymas bei gydymo nutraukimas yra vienas iš labiausiai tikėtinų paaiškinimų, kodėl klinikinių tyrimų metu nustatomas daug didesnis medikamentinio gydymo efektyvumas nei kasdienėje klinikinėje praktikoje.
Paskirto gydymo režimo laikymąsi lemia daugelis veiksnių, tokių kaip vaisto toleravimas, režimo sudėtingumas, vaistų kaina, sveikatos priežiūros sistemos ir asmeninės gydytojo savybės, besimptomė hipertenzijos eiga. Daugelis hipertenzija sergančių pacientų gydymo režimo nesilaiko dėl šalutinių poveikių ir (ar) gyvenimo kokybės pablogėjimo.
Tyrimais įrodyta skirtinga sėkmė gydant skirtingų klasių vaistais
Blooms ir kt. atliktas retrospektyvusis tyrimas, kurio metu buvo išanalizuota 21 723 ambulatorinių pacientų receptų papildymo įrašai, parodė, kad pradžioje paskirto antihipertenzinio gydymo nurodymų laikymasis priklauso ir nuo antihipertenzinio vaisto klasės. Nustatyta, kad 12 mėnesių pradžioje paskirtą gydymą tęsė patikimai didesnė dalis pacientų, gydytų angiotenzino receptorių blokatoriais (ARB), – 64 proc. pacientų ir AKF inhibitoriais – 58 proc. nei gydytų kalcio kanalų blokatoriais (KKB) – 50 proc, β adrenoblokatoriais (BAB) – 43 proc. ar tiazidiniais diuretikais – 38 proc. Panašūs rezultatai buvo gauti atlikus didelės apimties Italijoje bendrosios praktikos gydytojų išrašomų antihipertenzinių vaistų tyrimą. Geriausiai gydymo režimo laikėsi pacientai, kuriems kaip pradinis vaistas buvo skiriamas ARB, o gydymą nutraukė net 70 proc. pacientų, gydytų diuretikais ar sudėtingu režimu.
Gydymo režimo laikymasis priklauso ir nuo vaisto. Lerkanidipino sėkmė
2007 m. Veronesi su kolegomis paskelbė perspektyviojo antihipertenzinio gydymo režimo laikymosi, atsižvelgiant į skiriamą vaistą, tyrimo rezultatus. Šiame tyrime dalyvavo 347 nekomplikuota lengvo ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija sergantys pacientai (sistolinis AKS 140–159 mmHg, diastolinis AKS 90–109 mmHg). Į tyrimą buvo įtraukiami pacientai, atitinkantys šiuos kriterijus: 8–80 m. amžiaus, negydyti antihipertenziniais vaistais per pastaruosius 6 mėnesius, nesirgę širdies ir kraujagyslių ligomis (insultu, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais), kuriems reikalingas sudėtingas gydymas, nealergiški, kuriems nenustatyta kurios nors antihipertenzinių vaistų grupės netoleravimo anamnezė, nėra papildomų indikacijų, pagal kurias, vadovaujantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis (2003 m.), reikėtų skirti tam tikrą vaistų klasę. Pacientai atsitiktine tvarka buvo gydyti vienu vaistu iš šių antihipertenzinių vaistų klasių: AKF inhibitoriumi, ARB, KKB, diuretiku ar BAB. Pacientams, gydytiems KKB, atsitiktine tvarka buvo skiriama lerkanidipino (46 pacientams) arba kito KKB. Lerkanidipinas palyginimo tikslu buvo pasirinktas dėl jo geresnio toleravimo, palyginti su kitais dihidropiridinais.
Pagrindinės pacientų charakteristikos ir pasiskirstymas pagal skirtų vaistų klasę pateikta lentelėje. Lerkanidipinas kaip pirmaeilis vaistas buvo skirtas 13,2 proc. pacientų. Maždaug 80 proc. pacientų buvo gydyti monoterapija visą stebėjimo laikotarpį (24 mėnesius).
Po 24 mėnesių gydymą tęsė statistiškai patikimai didesnė dalis pacientų, gydytų ARB (68,5 proc.) ir AKF inhibitoriais (61,5 proc.), nei gydytų KKB (51,6 proc.), BAB (48,8 proc.) ar diuretikais (34,4 proc.) (1 pav.). Pagrindinė gydymo nutraukimo priežastis buvo šalutinių poveikių pasireiškimas. Vidutinė gydymo trukmė ARB grupėje buvo 20,3 ± 9 mėnesiai, AKF inhibitorių grupėje – 18,7 ± 8 mėn., KKB – 17,1 ± 9 men., BAB- 15,8 ±8 mėn. ir diuretikų grupėje – 14,1 ± 9 men. ARB, AKF inhibitorių, BAB ir diuretikų grupėse gydymo režimo laikymosi trukmė nepriklausė nuo skiriamo preparato, o KKB grupėje pacientai, gydyti lerkanidipinu, gydymo režimo laikėsi reikšmingai geriau nei gydyti kitais KKB (atitinkamai 59,3 proc. ir 46,6 proc, p<0,05).
Taip pat buvo nustatyta, kad moterys gydymo režimo laikėsi geriau nei vyrai, taip pat geriau gydymo režimo laikėsi vyresnio amžiaus pacientai (>65 m.). Tuo tarpu blogiau buvo laikomasi gydymo režimo, kai vaistus reikėjo vartoti keletą kartų per dieną, palyginti su vieną kartą per dieną skiriamais vaistais.
Sistolinio ir diastolinio AKS sumažėjimas vaistų grupėse buvo proporcingas gydymo režimo laikymuisi ir buvo patikimai didesnis KKB, ARB ir AKF inhibitoriais gydytų pacientų grupėse (2 pav.).
Šio tyrimo rezultatai patvirtino, kad pradinio paskirto gydymo režimo geriau laikosi pacientai, gydomi ARB ir AKF inhibitoriais. Tačiau gydymo režimo laikymasis gali skirtis skiriant skirtingus tos pačios vaistų klasės preparatus, kurių toleravimas skiriasi.
Šis tyrimas patvirtino ir klinikinius pastebėjimus, kad pacientai geriau laikosi tokio gydymo, kurį gerai toleruoja, nes gyvenimo kokybės pablogėjimas pacientus neramina labiau nei simptomų nesukeliantis AKS padidėjimas. Be to, net ir tos pačios klasės skirtingi vaistai gali būti toleruojami nevienodai. Tiesioginis pacientų, gydytų KKB, palyginimas parodė, kad geriau gydymo laikėsi pacientai, gydyti lerkanidipinu, kurio geresnis toleravimas nei kitų šios klasės vaistų yra įrodytas daugeliu klinikinių tyrimų.
Parengė gyd. D. Karčiauskaitė
Lietuvos gydytojos žurnalas