Bloga nuotaika, susierzinimas, dirglumas, mieguistumas, galvos skausmas, padidėjęs kūno svoris – tai premenstruacinio sindromo (PMS) simptomai, kurie kas mėnesį vargina aštuonias iš dešimties vaisingo amžiaus moterų.
Ar galime sau padėti? Verta pakentėti ar vis dėlto kreiptis į gydytoją? Pataria medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.
Daugelis vaisingo amžiaus moterų pastebi, kad antrojoje mėnesinių ciklo pusėje pakinta jų fizinė, psichikos sveikata ir elgesys. Jeigu šie pokyčiai kartojasi ir blogina gyvenimo kokybę, – tai priešmenstruacinis sindromas (PMS). PMS simptomai daugiau ar mažiau trukdo darbui, poilsiui, bendravimui ir nėra susiję su kita paūmėjusia psichine liga. PMS diagnozei patvirtinti negalavimai turi pasireikšti mažiausiai du menstruacinius ciklus.
PMS simptomų yra daugiau nei 100, tačiau dažniausiai moterys skundžiasi dirglumu, nuotaikų kaita, irzlumu, krūtų tempimu bei skausmais, padidėjusiu apetitu (noru daugiau valgyti saldumynų), sutrikusiu miegu.
Manoma, kad tam tikri sindromo požymiai vargina apie 80 proc. moterų, tačiau tik mažiau nei viena iš penkių kreipiasi pagalbos. Sekinantys simptomai kamuoja apie 5 proc. moterų, joms gali pasireikšti sunkesnė depresija, kuri ypač sunkina kasdienį gyvenimą. Tokiu metu moterys sunkiai kontroliuoja savo emocijas ir elgesį. Galiausiai dėl to kenčia ne tik jos pačios, bet ir namiškiai.
PMS priežastis: psichologinės ar hormoninės kilmės
PMS priežastys nėra visiškai aiškios. Kartais PMS simptomų pasireiškimą lemia tam tikras hormonų sutrikimas, kai padidėja hormono prolaktino kiekis. Kita vertus, prolaktino kiekį, jo svyravimus ir augimą gali nulemti labai įvairūs veiksniai – stresas, pervargimas, organizmo išsekimas, vitaminų stoka. Taigi dažniausiai PMS priežastys yra kelios – hormonų disbalansas (lytiniai hormonai, serotonino sistema; nenormalus atsakas į hormonus), psichologiniai veiksniai, įvairių biologiškai veiklių medžiagų apykaitos sutrikimai, emocinės traumos ir kt.
Dažniausiai liga pažeidžia jautresnes, labilesnės nervų sistemos moteris, kurioms jokių hormonų pokyčių gali ir nebūti. Taigi PMS gali reikštis ir be hormonų pokyčių.
Pažeidžiamiausias amžius
PMS gali varginti įvairaus amžiaus moteris, tačiau dažniausiai PMS simptomai kamuoja jaunas iki 25-erių metų amžiaus moteris ir vyresnes kaip 40-ies metų, t.y. premenopauzinio amžiaus. Su gimdymų ir nėštumų skaičiumi PMS nėra susijęs. Taip pat jokios įtakos PMS neturi ir lytiniai santykiai.
Laukti kol praeis?
PMS gali išnykti savaime, nes savijauta prieš mėnesines labai priklauso nuo gyvensenos, mitybos ir, be abejo, psichologinės būsenos. Todėl kartais, kai PMS simptomai itin pasunkėja dėl stresinių situacijų, įtampos, kitų gyvenimo sunkumų, jiems išsisprendus, išnyksta ir PMS.
Neretai puikių rezultatų gaunama subalansavus mitybą. Jei vargina PMS, reikėtų vengti saldžių, sūrių, ir aštrių maisto produktų ir prieskonių, nes sūrus maistas gali skatinti vandens kaupimąsi organizme ir tinimą. Reikėtų apriboti stiprios kavos, arbatos ir kitų kofeino turinčių gėrimų vartojimą, nes jie stiprina įtampą ir dirglumą. Rūkymas taip pat paaštrina PMS simptomus. Prieš mėnesines dažniausiai rekomenduojamas daug ląstelienos turintis maistas, vaisiai ir daržovės.
PMS simptomus švelnina sportas: plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, paprastas pasivaikščiojimas ar jogos pratimai. Visa tai mažina nerimą, liūdesį, dirglumą ir fizinį diskomfortą.
Premenstruacinio sindromo eiga gali būti lengva ir sunki, tačiau ligonei svarbu žinoti, jog, kad ir koks ligos sunkumas, ji neturi kentėti, nes visuomet galima padėti.
Gydymas pagal simptomų sunkumą
PMS gydymas prasideda nuo gyvensenos keitimo, t.y. mankštos, dietos sureguliavimo. Taip pat gali būti rekomenduojamas nemedikamentinis gydymas įvairiais papildais, homeopatiniais preparatais. Jei pakeista gyvensena ir mityba laukiamų rezultatų neduoda arba simptomai yra sunkūs, skiriama vaistų.
Medikamentai parenkami atsižvelgiant į vyraujančią simptomatiką. PMS kamuojamai moteriai gali būti skiriama hormonų, antidepresantų ar raminamųjų preparatų. Svarbu pažymėti, kad gydymas tiek homeopatiniais preparatais, tiek kitais medikamentais yra ilgalaikis, dažniausiai ne trumpesnis kaip pusmetis. Pacientės turi žinoti, kad, tik vieną mėnesį pavartojus homeopatinių preparatų, PMS simptomai visam laikui neišnyks.
Pastaruoju metų didėja besikreipiančiųjų dėl PMS keliamų negalavimų skaičius, ir medikai džiaugiasi, kad moterys nevengia apie tai kalbėti.
Dažniausiai PMS gydo ginekologai, tačiau, jeigu simptomai nėra sunkūs, pagelbėti moteriai gali ir šeimos gydytojai. Ypač retai, kai liga pasireiškia sunkia psichine būkle ir reikalauja psichotropinių vaistų, gydymas pavedamas psichiatrams.
Patarimai, kaip palengvinti savijautą varginant PMS
• Kalbėtis su artimais žmonėmis apie patiriamus PMS simptomus, jų sunkumą. Tai gali padėti draugams, šeimos nariams, kolegoms suvokti moters būklę ir jai pagelbėti. Be to, moteris nesijaus esanti viena.
• Būti sau atlaidesnei: suvokti, kad negalavimai gali mažinti darbingumą.
• Gerai išsimiegoti.
• Vienas iš PMS simptomų – skysčių kaupimasis. Kai kurios moterys pastebi, kad prieš mėnesines kūno svoris padidėja net 3 kg. Tad sportas, kuris padeda normalizuoti skysčių balansą, taip pat labai praverstų.
• Valgyti reguliariai, vartoti mažai riebalų ir druskos, turi vyrauti vaisiai ir daržovės.