+1
-0
+1

Gyd. odontologė Aurelija KIAUŠAITĖ, gyd. odontologė Monika RYLIŠKYTĖ,

recenzavo KMUK Veido ir žandikaulių klinikos burnos chirurgas gyd. Tomas JANELIŪNAS.

 

ĮVADAS

 

Dantų griežimas (bruksizmas) – sutrikusi ar iškreipta dantų ir žandikaulių sistemos funkcija, kuri dažnai pasireiškia kartu su piršto čiulpimu, lūpos, pieštuko kandžiojimu. Bruksizmo metu, susitraukiant kramtomiesiems raumenims, apatinių dantų paviršiai trinasi su viršutinių ir pasigirsta nemalonus, griežimą primenantis, garsas. Dantų griežimas dažniau pasireiškia naktį, tačiau gali ir dieną (1–3).

Dantų griežimas gali būti susijęs su rimta organizmo patologija, pavyzdžiui, onkologine liga, todėl griežiantį dantimis pacientą būtina siųsti į specialisto konsultaciją. Bruksizmo priežasčių yra daug: vaikai dantimis griežia, kai išauga pirmieji dantukai, kai dygsta nuolatiniai; suaugusieji – dėl streso ar neurozių, sergantys naktine epilepsijos forma, taip pat griežimo priežastis gali būti blogas sąkandis. Įprastai bruksizmo, varginančio nuo kūdikystės, gydyti nereikia (sulaukus 6–7 metų praeina) (4–8).

Nesant organinės patologijos, bruksizmui nepraeinant, reikia šalinti sąkandžio defektus. Be odontologinės pagalbos, reikia vartoti magnio, kalcio, B grupės vitaminų papildus. Tinka ir raminamosios arbatos nakčiai, kurios atpalaiduoja ir mažina griežimą dantimis (9–15).

 

ETIOLOGIJA IR PATOGENEZĖ

 

Daugelio ligų etiologija yra tiksliai žinoma, o bruksizmas vis dar kelia nemažai klausimų (1, 2). Manoma, kad jis gali būti susijęs ne su vienu, o su keliais patologiniais veiksniais iš karto. Pirmieji šio sutrikimo priežasčių tyrimai atlikti 1979 m. (3–5). Teorijų, aiškinančių bruksizmo etiologiją, yra nemažai, šiuo metu pirmenybė teikiama 2 hipotezėms: dantų griežimas susijęs su odontologine patologija; dantų griežimas susijęs su emocine krize.

Praktikoje skiriamos trys stambios veiksnių grupės, kurias būtina vertinti, jei pacientas skundžiasi dantų griežimu: centrinės nervų sistemos patologija (CNS), pavyzdžiui, onkologinė liga; morfologiniai veiksniai (sąkandžio problemos), psichologiniai veiksniai (stresas) (6–10).

Dantų griežimą gali skatinti ir žalingi įpročiai – alkoholio vartojimas, rūkymas. Taip pat kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, antidepresantai. Šios aktyvios medžiagos, veikdamos joms jautrius receptorius CNS, sukelia atsakomąją fiziologinę reakciją – dantų griežimą (10–14).

Šiandien labiausiai tyrinėjami psichologiniai dantų griežimo rizikos veiksniai: nuolatinis skubėjimas ir dėl to kylantis stresas, baimė, emocinės traumos. Tiriamos ir psichiatrinės problemos, tokios kaip depresija, įvairūs kiti nuotaikų sutrikimai. Vertinama kitų ligų įtaka: Parkinsono liga, LOR patologija. Nustatyta genų įtaka ir paveldėjimas (15–18) dantų griežimo vystymuisi: atlikus giminaičių, griežiančių dantimis, genealoginius tyrimus, tarp dvynių nustatyta genetinė predispozicija.

Miego specialistai teigia, kad dantų griežimas dažnai susijęs su miego sutrikimais, tokiais kaip kalbėjimas, neramus miegas, dažnas pabudimas, nemiga. Todėl gali prireikti poilsio režimo higienos, miego sutrikimų korekcijos (14–16). Bruksizmo tyrinėtojas F. Lobezoo su kolegomis šią patologiją skirsto į dvi grupes: centriniai veiksniai ir periferiniai veiksniai. Prie centrinių veiksnių būtų priskiriamos visos būklės, sukeltos centrinės nervų sistemos patologijos, o prie

periferinių – odontogeninės (1).

Pasak Dr. Messina, organizmui patiriant stresą, suaktyvinami ir išlaisvinami kovos (stresiniai) hormonai, aktyvinama neurohumoralinė sistema. Šie hormonai suaktyvina raumenų veiklą, pasireiškia jų susitraukinėjimas: tokie kramtomųjų raumenų judesiai sukelia dantų griežimą. Remiantis Z. Gungormus, bruksistams būdinga ir didesnė katecholaminų (adrenalino, noradrenalino, dopamino), sintetinamų antinksčių šerdyje ir postganglinėse nervinėse skaidulose, koncentracija. Šie hormonai taip pat aktyvina raumenų motorinę funkciją (8, 17, 18).

Yra atlikti tyrimai, kurie nagrinėjo ganėtinai egzotiškas hipotezes: bruksizmas – tai savotiška iškrovos forma, kaip sportas ir meditacija, joga, tik organizmo. Organizmas, veikiamas neigiamų emocijų, reaguoja, skatindamas raumenų, šiuo atveju veido ir žandikaulių, susitraukimus, ir žmogus griežia dantimis. Tai tarsi psichoemocinė organizmo iškrova (15–19).

 

BRUKSIZMO KLINIKA

 

Ramybės metu lūpos būna prisilietusios viena prie kitos, raumenys atsipalaidavę, tarp dantų – tarpelis. Tai vadinama fiziologine ramybės būsena. Esant bruksizmui, lūpos išlieka sučiauptos, burnoje nebelieka tarpelio tarp dantų, buvusio ramybės būsenoje, aktyvinama kramtomųjų raumenų motorika ir dantys stipriai sukandami. Jei tikroji etiologinė priežastis yra netaisyklingas sąkandis, pavyzdžiui, dėl per didelės horizontalios dantų perdangos, gilaus sąkandžio ar pan., dantys nevalingai ieško taisyklingesnės pozicijos (angl. clenching).

Taigi, kramtomieji raumenys įsitempę, sąnarinė galvutė spaudžia diską, dantys itin susiglaudę, didelė jėga perduodama periodontui, vyksta bruksizmo epizodai ir ilgainiui pasireiškia klinikiniai simptomai (4, 7, 9, 16, 18) bei komplikacijos: periodonto pažeidimai, dantų nudilimas, žandikaulio sąnario skausmas.

Būdravimo būsenos bruksizmas dažniausiai atsiranda dėl streso (psichologinių veiksnių) – tai būklė, nesusijusi su odontologine kilme. Būtina įvertinti priežastis ir surinkti tinkamą anamnezę, nes nuo to priklauso diagnostikos ir gydymo tikslingumas. Tačiau net būdravimo būsenos bruksizmas dažnai nepastebimas pačių pacientų, tik retkarčiais jie tarsi savaime pastebi, kad griežia dantimis arba tai pasako kiti žmonės. Apibendrinant galima teigti, kad dieninis bruksizmas susijęs su psichoemociniais veiksniais, remiantis kai kuriais tyrimais, galima teigti, kad griežti dantimis retkarčiais gali apie 20 proc. bendros populiacijos, daugiau moterų negu vyrų (15, 19).

Naktinis bruksizmas apibrėžiamas kaip nevalingas, ritmiškas, spazminis dantų griežimas miego metu. Čia, kitaip negu dieninio bruksizmo atveju, pasireiškia apatinio žandikaulio judinimas, kontaktuojant skirtingiems dantų kramtomiesiems paviršiams. Dauguma žmonių, griežiančių dantimis nakties metu, patys net neįtaria, kad turi šį sutrikimą. Dažniausiai išgirsta tai iš artimųjų arba diagnozuoja gydytojai odontologai, vertindami dantų morfologijos pakitimus.

Naktinis bruksizmas taip pat gali būti susijęs su odontologinėmis problemomis, psichoemocine įtampa (net praeities išgyvenimais – smegenys atkuria senus išgyvenimus, ir žmogus griežia dantimis), kartais – su sisteminėmis ar onkologinėmis ligomis. Statistiškai naktinis bruksizmas pasireiškia nuo 5 iki 20 proc. bendros populiacijos (3, 15). Jei pacientas skundžiasi dantų, gleivinės pokyčiais, raumenų, galvos ir veido skausmais, veido raumenų skausmais, skausmingu išsižiojimu, būtina įtarti bruksizmą. Tada reikėtų vertinti objektyvius simptomus, tokius kaip dantų jautrumas terminiams dirgikliams (šaltas/karštas maistas), ligai pažengus dantys gali skilti, galima jų netekti. Detalesnei diagnostikai rekomenduojama gydytojo odontologo konsultacija. Kryptinga anamnezė padeda įtarti bruksizmo priežastį, parinkti kryptingus diagnostikos metodus ir gydymo taktiką (1, 4, 14).

 

BRUKSIZMO GYDYMAS

 

Gydymas nesant sisteminės patologijos dažniausiai susideda iš paciento motyvacijos ir noro pasveikti bei odontologo pagalbos. Pirmiausia pacientas turi vengti stresinių situacijų, alkoholio, kofeino ir panašaus pobūdžio psichotropinių medžiagų, nikotino. Stengtis laikytis dienos ir nakties režimo (pakankamai miegoti), sportuoti. Taip pat, esant dieniniam bruksizmui, kontroliuoti sukandimą.

Gydytojas odontologas privalo kiekvienam bruksistui pasiūlyti naktinę apsauginę kapą, kuri gaminama iš plastiko, ir ją ant dantų dėtis kiekvieną naktį. Dažnai pacientai nustemba, kai po kurio laiko kapa nudyla. Gali prireikti psichologo, psichiatro konsultacijos, o įtariant sisteminę ar onkologinę ligą (smegenų žievės ar kamieno pažeidimas sukelia bruksizmą) – ir specialistų komandos pagalbos. Naujausioje literatūroje siūloma į kramtomuosius raumenis suleisti botulino toksino, kuris blokuoja sinapses tarp nervo ir raumenų, tad raumuo po suleidimo 3–5 mėnesius būna atsipalaidavęs, todėl bruksistas negali stipriai sukąsti dantų ir griežti dantimis. Netaisyklingas sąkandis, kaip ir šios patologijos pasekmės, gydomos gydytojų odontologų, odontologų-ortopedų, burnos chirurgų ir kitų specialistų. Papildomam gydymui reikia vartoti magnio, kalcio ir B grupės vitaminų, raminamųjų arbatų. Šiam sutrikimui gydyti reikia detalios anamnezės ir įvairių veiksnių korekcijos, todėl būtina politerapija – nuo psichoterapijos iki odontologinės korekcijos.

 

APIBENDRINIMAS

 

Bruksizmas buvo ir tebėra įvairių medicinos sričių atstovus dominantis reiškinys. Nors tai burnos ertmės patologija, gydytojai skatinami ieškoti jos priežasčių ne kaip burnos ertmės sutrikimų, o kaip viso žmogaus – vientiso organizmo, kurio visos sistemos glaudžiai susijusios. Tačiau kad ir kokia populiari būtų dabartinė psichoemocinė bruksizmo etiologinė dogma, nereikėtų pamiršti ankstesniais tyrimais nustatytų priežasčių: bruksizmas gali būti labai rimtos patologijos priežastis ar net pirmas simptomas (18, 19).

 

Žurnalas „Internistas“