Dr. Jūratė Butnorienė
LSMU MA Endokrinologijos institutas
Cukrinis diabetas (CD) yra visuma metabolinių sutrikimų, pasireiškiančių lėtine hiperglikemija bei angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos sutrikimais, atsirandančiais dėl daugybės paveldimų ir įgyjamų etiologinių veiksnių, sutrikdančių insulino išskyrimą ar jo veikimą arba sukeliančių abu sutrikimus [1]. Lėtinė hiperglikemija toksiškai veikia įvairias organizmo ląsteles ir audinius – tai lemia organų funkcijos sutrikimą bei nepakankamumą. Angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos sutrikimai atsiranda dėl nepakankamo insulino poveikio (esant insulino stokai ar atsparumui insulinui) audiniams taikiniams. Procesui progresuojant atsiranda specifinių CD komplikacijų: stambiųjų kraujagyslių pažeidimas (makroangiopatija), nervinių skaidulų pažeidimas (neuropatija), smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas (mikroangiopatija – retinopatija, nefropatija). Atsiradusios komplikacijos lemia blogesnę CD sergančiųasmenų gyvenimo kokybę, priešlaikinį darbingumo praradimą bei ankstesnę mirtį.
Paplitimas
CD paplitimas nuolat didėja. Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) duomenimis, 1994 metais CD pasaulyje sirgo 100 mln. žmonių, 2000 metais – 171 mln., 2007 metais – jau 246 mln. Preliminariais skaičiavimais, 2025 metais pasaulyje bus apie 333 mln. CD sergančių žmonių.
Klasifikacija
Šiuolaikinė CD klasifikacija paremta etiopatogenezinių priežasčių tyrimais [2, 3]. Etiologiniai tipai atspindi CD sukeliančius defektus bei progresuojančius patologinius procesus. Visiems sutrikimams bendra tai, kad visada organizme arba stinga insulino, arba audiniai atsparūs insulinui ir dėl to didėja tinkamai nepanaudotos gliukozės kiekis kraujyje – progresuoja lėtinė hiperglikemija.
Cukrinio diabeto klasifikacija yra tokia:
1. Pirmo tipo cukrinis diabetas – beta ląstelių destrukcija, lemianti absoliutų insulino stygių:
- Imuninis – nustatomas, kai randama autoantikūnų prieš insuliną, gliutamatdekarboksilazę (GAD), kasos salelių beta ląsteles ir pan.
- Idiopatinis – nustatomas, kai nerandama autoimuninio proceso požymių, bet yra ryški hiperglikemija ir būtinas insulinas.
2. Antro tipo cukrinis diabetas – vyrauja arba atsparumas insulinui, arba insulino sekrecijos nepakankamumas.
3. Kiti specifiniai diabeto tipai:
- Genetiniai beta ląstelių funkcijos defektai:
- Chromosomos 20q, HNF-4α genas – jaunų asmenų suaugusiųjų tipo diabetas 1 (MODY 1);
- Chromosomos 7p, gliukokinazės raidos genas – jaunų asmenų suaugusiųjų tipo diabetas 2 (MODY 2);
- Chromosomos 12q, HNF-1α genas – jaunų asmenų suaugusiųjų tipo diabetas 3 (MODY 3);
- Chromosomos 13q, insulino aktyvinimo veiksnio genas – jaunų asmenų suaugusiųjų tipo diabetas 4 (MODY 4);
- Chromosomos 17q, HNF-1β genas – jaunų asmenų suaugusiųjų tipo diabetas 5 (MODY 5);
- Chromosomos 2q, neurogeninės diferenciacijos 1/β-ląstelės transaktyvatorius 2 – jaunų asmenų suaugusiųjų tipo diabetas 6 (MODY 6);
- Mitochondrinė 3243 DNR mutacija;
- Kiti;
- Genetiniai insulino veikimo defektai:
- Pirmo (A) tipo atsparumas insulinui;
- Leprešonizmas – vaisiaus raidos sutrikimų nulemtas 2 tipo CD, kai kartu būna distrofija;
- Rabson-Mendenhall sindromas – Acantosis nigricans, kankorėžinės liaukos hiperplazija, 2 tipo CD;
- Lipoatrofinis diabetas;
- Kiti.
- Egzokrininės kasos ligos:
- Pankreatitas;
- Fibrokalkuliozinė pankreatopatija;
- Traumos ar chirurginės procedūros (pankreatektomija);
- Kasos navikai;
- Destrukcinės kasos ligos (hemochromatozė, cistinė fibrozė ir pan.);
- Kitos.
- Endokrininės ligos:
- Akromegalija;
- Aldosteronoma;
- Feochromocitoma;
- Glukagonoma;
- Hipertiroidizmas;
- Kušingo sindromas;
- Somatostatinoma;
- Kitos.
- Vaistų ar cheminių medžiagų sukeltas CD – alfa interferonas, beta adrenomimetikai, diazoksidas, gliukokortikoidai, nikotino rūgštis, tiazidiniai diuretikai ir kt.
- Infekcijos – citomegalovirusas, įgimta raudonukė ir kt.
- Nespecifinės imuninės kilmės formos – antiinsulininių receptorių antikūnai, „Stiff man“ (sukaulėjimo) sindromas
- Kiti genetiniai sindromai, susiję su CD – Dauno sindromas, Fridreicho ataksija, Hantingtono chorėja, Klainfelterio sindromas, Lorenso-Muno-Baidelio sindromas, Miotoninė distrofija, Porfirija, Preider-Vilio sindromas, Ternerio sindromas, Volframo sindromas ir kt.
4. Gestacinis diabetas – pirmą kartą nėštumo metu nustatytas įvairaus laipsnio angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija.
1 tipo cukrinis diabetas
1 tipo CD atsiranda dėl genetinių ir aplinkos veiksnių poveikio kasos Langerhanso salelių beta ląstelėms: jos sunyksta, nelieka ląstelių sekrecinės funkcijos ir galiausiai (sunykus 80 proc. ląstelių