„Vakarais nuolat jaučiu kojų sunkumą – tarsi būtų pripiltos švino, maudžia, „suka“. Kartais atrodo, kad būčiau visą dieną plytas nešiojusi… Tiesa, anksčiau esu dirbusi stovimą darbą – parduotuvėje stovint tekdavo praleisti po 12 valandų per parą. Nors dabar dirbu prie kompiuterio, tačiau vakare sunkumą kojų jaučiu taip pat, kaip ir stovėdama prie prekystalio. Ar ankstesnis darbas galėjo turėti įtakos mano kojų būklei? Kaip vaduotis nuo kojų skausmo dabar ir ar turėčiau kreiptis į specialistą? Kaip gydytis?“
Aldona, 54 m.
Į klausimą atsako Kauno medicinos universiteto Širdies,krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos prof. habil.dr. Aleksandras Antuševas.Kojų nuovargis, skausmas, tempimas – tai pirmieji simptomai, kurie pasireiškia net ir beveik sveikoms kojoms pavargus, ilgai pastovėjus ir pan. Paprastai jie būna trumpalaikiai – pailsėjus šie nemalonūs požymiai praeina. Tačiau jei jie dažnėja, ilgai nepraeina, tai jau signalizuoja apie rimtesnę ligą – venų nepakankamumą.
Išsiplėtusios venos, pilnapadystė, antsvoris, kojų raumenų pertempimas arba nuolatinis sėdimas darbas, netinkama avalynė ir pan. – tai veiksniai, neigiamai veikiantys venų būklę. Išties, nuolatiniu kojų nuovargiu besiskundžiančių moterų didžiąją dienos dalį praleidžia „ant kojų“ – dirba padavėjomis, pardavėjomis, kirpėjomis, mokytojomis ir kt.
Moterys venų nepakankamumu serga kelis kartus dažniau nei vyrai – tam įtakos turi jų kūno struktūra, hormonų disbalansas – ypač paauglystėje, nėštumo metu, prasidėjus menopauzei. Taip pat dažniau serga ir vyresni žmonės, mat senstant nusilpsta jungiamasis audinys, pasikeičia gyvenimo būdas, išsivysto gretutinės ligos.
Venų nepakankamumas gali sukelti komplikacijas, todėl reikia pradėti gydytis kuo anksčiau. Jau pajutus pirmuosius simptomus, patariama vartoti vietiškai veikiančius tepalus (heparino, ginkmedžio, flavonoidų) arba geriamuosius vaistus, kurie sustiprina venų sienelių tonusą. Reiktų net pakeisti gyvenimo būdą – tai gali apsaugoti nuo ligos progresavimo ir padėti ateityje išvengti operacijos. Kaip elgtis?
Reikėtų mažinti antsvorį, vengti nuolatinio stovimo ar sėdimo darbo, kasdien neavėti aukštakulniais. Jei venos išsiplėtusios, patariama kasdien kojas kurį laiką palaikyti pakėlus aukščiau, pajudinti pėdas, blauzdas, nes ilgai sėdint ir nejudant atsiranda kraujo sąstovis kojose. Specialios elastinės kojinės, kojų bintavimas elastiniu bintu, kojų mankšta, antsvorio mažinimas, karštų vonių, pirčių vengimas, sveika mityba – tai paprasti, visiems prieinami dalykai, kurie neleidžia ligai progresuoti. Tačiau pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją specialistą, jis ir paskirs gydymą, padės pasirinkti profilaktikos priemonės, išaiškins jų svarbą.
Venų nepakankamumą galima gydyti vaistais, skleroterapija arba chirurginiu būdu.
Esant ūminiam uždegimui, kojų skausmui, tempimui, skiriami vietiškai naudojami heparino turintys tepalai – jie sumažina sunkumą, tinimą, uždegimo požymius, pašalina kitus nemalonius simptomus. Heparino tepalas pro epidermį veikiai prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, paviršinį odos sluoksnį, plaukų folikulus ir efektyviai malšina uždegimą, skausmą ir t.t.
Skleroterapija yra gydymo įstaigoje atliekama procedūra, kai suleidžiama vaistų, kurie sukelia paviršinių venų obliteraciją (susiaurinamas kraujagyslės spindis).
Operuojama tuomet, kai liga jau yra gerokai progresavusi – kai venų sienelės pakitusios visam laikui. Operacijos metu šalinamos varikozinės venos ir susidarę mazgai. Operacijos nereikėtų bijoti ar atidėlioti – tai gana paprasta operacija, po jis jau antrą dieną ligonis gali vaikščioti, o dar po poros dienų jau važiuoja namo. Operacijos vietose randų gali nelikti visai arba likti labai nedideli.
Naujausias išsiplėtusių venų gydymo būdas – venų abliacija lazeriu, kai operacijos metu, naudojant ultragarso aparatą, į pažeistą venos kamieną įvedamas šviesolaidis.
testas-apie-koju-venas/27667″>Testas apie kojų venas