Dažniausiai stresas atsiranda darbe

 

„Stresas šiuolaikiniame pasaulyje tapo vienu didžiausiu pavojumi sveikatai. Remiantis mūsų apklausos duomenimis, per 70 proc. apklaustų kardiologų teigia, kad daugiausia streso žmonės patiria darbe. Darbe patiriamas stresas ne tik kenkia darbuotojų produktyvumui, bet ir turi labai rimtas pasekmes darbuotojų sveikatai. Streso žala sveikatai nuosekliai auga ir paliečia vis didesnę visuomenės dalį, tai skatina imtis prevencinių priemonių. Mūsų bendrovė inicijuoja socialinį projektą „Be streso darbe“, kurio metu mokysime darbuotojus valdyti stresą, vykdysime informacinę kampaniją darbdaviams apie geros atmosferos darbe būtinybę ir naudą“, – komentavo „Actavis“ vadovė Baltijos šalims Giedrė Bieliauskaitė.

Kas trečias apklausoje dalyvavęs kardiologas linkęs manyti, kad pacientai, susirgę arba sunkiau sveikstantys dėl patiriamo streso, sudaro 71–100 proc. nuo visų į gydytojus besikreipiančiųjų pacientų. Kalbant apie ligas, kurioms stresas daro didžiausią įtaką, net 77 proc. kardiologų mano, kad labiausiai stresas turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms. Lietuvoje kas antros mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos. Mūsų šalies gyventojų mirštamumas nuo šių ligų – vienas didžiausių Europoje. Specialistai tvirtina, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis nuolat didėja, ir tai panašu į pasaulinę pandemiją. Pasak LSMU MA Geriatrijos klinikos lektorės gydytojos geriatrės Jurgitos Knašienės, klinikinė praktika parodė, kad tradiciniai rizikos veiksniai padeda nustatyti tik 60–65 proc. asmenų, turinčių didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pastarųjų metų tyrimų duomenys įgalina į „naujų“ aterosklerozės rizikos veiksnių sąrašą įtraukti ir psichosocialinius veiksnius. Juos galima išskirti į dvi grupes: emocinius veiksnius ir lėtinius stresorius. Svarbiausi emociniai veiksniai – depresija, nerimu pasireiškiantys sutrikimai, pyktis. Dažniausi lėtinį psichosocialinį stresą sukeliantys veiksniai – menka socialinė parama, žema socialinė-ekonominė padėtis, stresas darbe, stresas. „Pastaruoju metu vis daugėja tyrimų, patvirtinančių, kad tokie veiksniai, kaip depresija, menka socialinė parama ir žema socialinė-ekonominė padėtis, ženkliai didina išeminės širdies ligos riziką. Jau ne vienas tyrimas įrodė psichosocialinių rizikos veiksnių ryšį su subklinikine ateroskleroze arba jos progresavimu, nustatytu miego arterijos ultragarsiniu tyrimu. Jau žinoma, kad metaboliniai rizikos veiksniai dažnesni tarp psichosocialinį stresą patiriančių asmenų. Psichosocialiniai rizikos veiksniai dažnai tarp savęs susiję, todėl yra didesnis pavojus vystytis subklinikinei aterosklerozei ir susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – pabrėžė J. Knašienė. Gydytojos teigimu, patiriant psichosocialinį ir bet kokį neigiamą stresą, padidėja simpatinės nervų sistemos ir sumažėja parasimpatinės sistemos aktyvumas.

Tai savo ruožtu sutrikdo autonominės nervų sistemos gebėjimą reguliuoti širdies veiklą ir skatina išeminės širdies ligos vystymąsi per endotelio funkcijos sutrikimą. Kardiologų atliekamuose tyrimuose pabrėžiami oksidacinio streso sukeliami miocitų gynybos mechanizmų ir mitochondrijų pažeidimai. Ūminis ir lėtinis stresas sutrikdo aterosklerozinių veiksnių pusiausvyrą, dėl to sutrinka kraujagyslių endotelio funkcija ir didėja tikimybė susirgti išemine širdies liga bei patirti miokardo infarktą.

 

Kaip stresas veikia žmogaus organizmą

Gydytojos J. Knašienės teigimu, reagavimas į stresines situacijas labai priklauso nuo individualių žmogaus savybių, charakterio. Nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai serga A tipo asmenybės: tai visada įsitempę, nuolat skubantys, norintys visur pirmauti, linkę į konfliktus žmonės. Tokių žmonių kraujospūdis dažnai būna padidėjęs. Nervinė įtampa didina kraujyje „streso“ hormonų katecholaminų kiekį, sukelia kraujagyslių spazmą, trikdo kraujo lipidų pusiausvyrą. Dėl šių veiksnių padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. „Akivaizdu, kad lėtinio psichosocialinio streso identifikavimas klinikinėje praktikoje pasiteisins tik tuo atveju, jei jį seks tinkamų priemonių taikymas ir adekvatus paciento stebėjimas. Daugėja įrodymų, kad adekvati klinikinei situacijai mankšta, atsipalaidavimo ir streso kontrolės technikos, socialinė parama, informacinė medžiaga sveikatos klausimais, o prireikus ir psichofarmakologinės priemonės, gali būti efektyvios mažinant psichinę įtampą ir gerinant širdies ir kraujagyslių ligų baigtis. Yra duomenų, kad streso kontrolės programos gali kiekybiškai sumažinti laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais nustatomus aterosklerozės žymenis. Pakankamai dažni lėtinio psichosocialinio streso atvejai klinikinėje praktikoje ir jų etiologinis ryšys su ateroskleroze skatina praktinių šios problemos sprendimo būdų paiešką ir pateisina intelektines ir materialines investicijas šioje srityje“, – pažymėjo gydytoja J. Knašienė.

 

Pusiausvyra tarp veiklos ir poilsio

Stresas yra ne tik įvairių ligų priežastis, bet ir dažnai sukelia problemų mūsų kasdieniame gyvenime. Pasak Žmogaus studijų centro partnerio, psichologo-psichoterapeuto Justino Buroko, streso pasekmės pasireiškia netgi bendraujant su šeimos nariais, artimaisiais. „Teikiant asmenines psichoterapijos konsultacijas, pačiam teko girdėti ne vieną istoriją, kai streso darbe nualintas žmogus nebenori nieko, jį apima apatija, grįžus namo norisi užsisklęsti, o šeimos rūpesčiai (pvz., neparuošti vaiko namų darbai) sukelia neadekvačiai stiprias emocines reakcijas. Taigi natūralu, kad ilgainiui santykiai su pačiais artimiausiais žmonėmis gali pradėti „byrėti“, – teigia psichologas. J. Burokas pataria: „Nebandykite visiškai išvengti streso gyvenime – tai neįmanoma. Svarbiau atrasti pusiausvyrą tarp įtemptos veiklos ir poilsio. Jei jaučiate kylantį intensyvų stresą, sureguliuokite savo kvėpavimo ritmą lėtai įkvėpdami ir iškvėpdami. Sekite ir valdykite savo mintis – tyrimais įrodyta, kad asmens patiriamo streso intensyvumas priklauso ne nuo situacijos, o nuo to, kaip jis tą situaciją įprasmina. Taigi stebėkite, ar nekeliate nepagrįstų lūkesčių sau („turiu niekada neklysti“, „privalau viską visada atlikti idealiai“, „jei paprašysiu pagalbos, neišspręsiu problemos pats, reiškia, aš niekam tikęs“) ir kitiems („mane turi mylėti ir gerbti“, „jis visada privalo elgtis taip, kaip noriu aš“). Nesistenkite visų gyvenimo problemų išspręsti patys. Jei jaučiate, kad stresas jūsų gyvenime „paėmė viršų“, kreipkitės į kompetentingus specialistus. Emocinė parama ir objektyvus žvilgsnis iš šalies yra dažniausiai tai, ko reikia, sprendžiant įsisenėjusias problemas“, – rekomendavo psichologas.

 Parengė M. Morkevičius

„Lietuvos gydytojo žurnalas“ Nr.8