Arterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė.
Kodėl tiek daug serga?Kiekvienam pacientui AH išsivystymą gali sukelti keletas vienu metu organizmą veikiančių veiksnių, iš kurių vienas gali būti (arba ne) vyraujantis. Rizikos veiksniai skirstomi į nekoreguojamus ir koreguojamus. Nekoreguojami rizikos veiksniai: genetinis polinkis (jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikai taip pat pakliūva į padidėjusios rizikos sirgti AH grupę), amžius, 2 tipo CD. Tačiau nemažai yra ir koreguojamų veiksnių, kuriuos pašalinus, galime sėkmingai sureguliuoti kraujospūdį. Taigi kiti svarbūs ir didelę įtaką AH išsivystymui turintys veiksniai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat reikšmės turi ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso.
Arterinė hipertenzija – tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu.
Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mmHg. Gydytojas AH ligą diagnozuoja nustatęs padidintą kraujo spaudimą kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių laikotarpiu. Matuojant spaudimą, žmogus neturi būti po fizinio krūvio (pvz., lipęs laiptais), susijaudinęs, gėręs kavos. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje.
Rūkymas – vienas iš svarbių rizikos veiksniųRūkant padidėja širdies susitraukimo dažnis, periferinių arterijų pasipriešinimas, aktyvinama simpatinė nervų sistema ir galiausiai didėja kraujo spaudimas. Rūkymas gali sukelti ne tik smulkiųjų periferinių, bet ir vainikinių širdies arterijų spazmą. Be to, jis padidina bendrojo cholesterolio ir sumažina „gerojo“ cholesterolio koncentraciją, padidina kraujo klampumą, suaktyvina trombocitus ir pablogina endotelio funkciją. Dėl to padidėja ateromos (aterosklerozinės plokštelės) susiformavimo rizika. Rūkant deguonies tiekimas į širdį nepakankamas, todėl sukeliama miokardo išemija (t.y. širdies raumuo nepakankamai aprūpinamas krauju), o tai gali būti miokardo infarkto priežastis. Rūkymas taip pat skatina laisvųjų radikalų gamybą (oksidacinį stresą), kurie oksiduoja organizmo lipidus, baltymus, ląstelių DNR ir ląstelių membranas.
Metimas rūkyti kol kas yra veiksmingiausias būdas siekiant sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti, greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti AH ir kitomis ligomis. Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiuje. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė, sutaupoma pinigų, estetinis pasitenkinimas.
Ypač kenkia jaunamRūkymo poveikiui ypač jautrus paauglio organizmas. Tyrimai nustatė, kad rūkančių vaikų plaučiuose greitai vystosi genetiniai pokyčiai, galintys lemti plaučių vėžio vystymąsi. Priklausomybė nuo tabako jiems gali atsirasti jau po kelių surūkytų cigarečių, o po pirmų dvejų metų rūkymo bent po keletą cigarečių per dieną rūkantys moksleiviai savo sveikatą vertina blogiau nei nerūkantys. Rūkymas jauname amžiuje sukelia kraujotakos sutrikimus ir mažindamas spermatozoidų judrumą lemia vyrų nevaisingumą, taip pat rūkymas didina ir impotencijos tikimybę. Jauname amžiuje pradėjusios rūkyti moterys vėliau pastoja, dažniau būna nevaisingos, joms dažniau būna dismenorėja ir priešlaikinė menopauzė. Jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų rūkymas laikomas vienu svarbiausių jų ankstyvos mirties nuo miokardo infarkto veiksniu.
Nemedikamentinis AH gydymasDiagnozavus AH, liga pradedama gydyti nuo rizikos veiksnių korekcijos. Visų pirma, būtina sukoreguoti mitybą, t.y. pirmenybę teikti maistui, kurio glikemijos indeksas mažas. Druskos suvartoti ne daugiau kaip 5–6 g per parą. Didinti kalio (60–70 mmol/parą) ir kalcio kiekį maiste. Daugiau valgyti vaisių ir daržovių.
Sergančiųjų AH yra 3 kartus daugiau tarp nutukusių nei tarp normaliai sveriančiųjų. Padidėjus svoriui 10 kg, kraujospūdis padidėja 2–3 mmHg. Svoriui sumažėjimus 1 kg, sistolinis (viršutinis) ir diastolinis (apatinis) spaudimas sumažėja 1 mmHg.
Skatintinas metimas rūkyti, taip pat reikia saikingai vartoti ir alkoholio, nes ilgalaikis alkoholio vartojimas skatina irgi tiek sistolinio, tiek diastolinio spaudimo padidėjimą. Per mažas fizinis aktyvumas – šiuolaikinio gyvenimo rykštė. Daugelis tyrimų įrodė, kad širdies ir kraujagyslių sistemos būklė pagerėja, kai per savaitę sportuojama ne mažiau 3 kartų po 30–40 min.
Statistika:
• Palyginti su nerūkančiaisiais, rūkantieji miršta trejais metais anksčiau už nerūkančius, o, esant didelei kraujagyslių ir širdies ligų rizikai, – net 10–20 metų anksčiau.
• Rūkantiesiems po ūminio miokardo infarkto rizika staiga numirti dukart didesnė nei metusiems.