Ligoniai, sergantys depresija/4455″>depresija, turi padidėjusią riziką susirgti galvos smegenų kraujotakos sutrikimu. Rezultatai, gauti naujos metaanalizės metu. Ji sudaryta iš 28 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 300 000 pacientų, ir rodo, kad pacientai, sergantys depresija, turi statistiškai reikšmingai didesnę riziką susirgti insultu bei padidėjusią su insultu susijusios mirties riziką.
Jau anksčiau atlikti tyrimai įrodė, kad depresija didina nutukimo, diabeto ir koronarinės ligos išsivystymo riziką. Todėl depresija turėtų būti traktuojama kaip atskiras insulto rizikos veiksnys.
Insultas yra viena iš pagrindinių mirtingumo ir nuolatinės negalios priežasčių, lemia didelius ekonominius nuostolius. Depresija yra labai paplitusi bendrojoje populiacijoje. Apskaičiuota, kad 5,8 proc. vyrų ir 9,5 proc. moterų patiria bent vieną depresijos epizodą per 12 mėnesių. Gyvenime depresija pasireiškia daugiau nei 16 proc. visos populiacijos, tuo tarpu tarp žmonių, sergančių nutukimu, diabetu ar arterine hipertenzija, paplitimas dar didesnis.
Mokslininkai mano, kad depresija gali padidinti riziką susirgti insultu veikiant keliems mechanizmams – neuroendokrininiam, imunologiniam ar uždegiminiam. Tai gali būti susiję ir su žalingais įpročiais, pvz.: rūkymu, prasta mityba ir nepakankamu fiziniu aktyvumu.
Buvo ištirti 8478 pacientai, persirgę insultu ir po to stebėti nuo 2 iki 29 metų. Depresija buvo diagnozuojama atliekant ištyrimą pagal įvertinimo skales arba pagal gydytojų diagnozę. Nustatyta, kad sergantiesiems depresija bendra rizika susirgti insultu padidėja 45 proc., mirtino insulto rizika – 55 proc., o išeminio insulto rizika – 25 proc. Depresija nebuvo susijusi su padidėjusia hemoraginio insulto rizika.
Depresijos ir insulto paplitimas bei dažnis bendrojoje populiacijoje labai didelis, todėl nustatytas ryšys tarp depresijos ir insulto turi svarbią klinikinę reikšmę visuomenės sveikatai. Reikalingi tolimesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti pagrindinius veikimo mechanizmus, lemiančius depresiją ir insultą.
Labai svarbi, bet dar neištirta problema yra laikas tarp depresijos ir insulto pasireiškimo. Bet kokia depresija, atsiradusi po įvykusio insulto, vadinama poinsultine depresija, kai prieš insultą nėra nustatoma jokių depresijos simptomų.
Nors egzistuoja veiksmingi depresijos gydymo būdai, ji vis tiek išlieka nepakankamai gydoma. Todėl pacientus, sergančius depresija, reikia gydyti ne tik siekiant pagerinti jų savijautą, bet ir sumažinti insulto išsivystymo riziką, padėti atkurti funkcinį paciento aktyvumą, sumažinti mirtingumą ir sveikatos priežiūros išlaidas po insulto.
Parengė Eglė Tarasevičiūtė
LITERATŪRA
Pan A. et al. Depression and risk of stroke morbidity and mortality. A meta-analysis and systematic review. JAMA 2011;306:1241-1249.
Žurnalas „Internistas“