Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) bent kartą gyvenime patiria apie 25 proc. žmonių. Tačiau toli gražu ne visi kreipiasi į gydytoją. Viena vertus, dėl to, kad simptomai būna lengvi, antra vertus, dalis žmonių tiesiog susitaiko su kai kuriais negalavimais, nemaloniais pojūčiais, pvz., pilvo pūtimu, skausmais, viduriavimu, nes ilgainiui jie išnyksta.
Ar dirgliosios žarnos sindromas – liga, kurią būtina gydyti? Kaip išvengti šio negalavimo? Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis.
Dažnas negalavimas
Dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu ar diskomfortu ir pakitusiu tuštinimosi dažniu bei pobūdžiu. Kol kas nenustatyta aiškių struktūrinių organinių sindromo atsiradimo priežasčių. Pagrindinis simptomas – pilvo skausmas.
Išskiriami 4 DŽS variantai:1) pasireiškiantis kartu su vidurių užkietėjimu, 2) pasireiškiantis su viduriavimu, 3) mišrus, kai viduriavimas pasireiškia pakaitomis su vidurių užkietėjimu ir 4) pasireiškiantis beveik vien pilvo skausmu, kai tuštinimosi sutrikimai nedideli.
DŽS diagnozuojamas, kai nerandama aiškios ligos, pvz., storosios žarnos vėžio, kolito, skydliaukės patologijos ar kt., tačiau pacientą vargina minėti simptomai.
Sindromo eiga banguojanti, paūmėjimo epizodus keičia būklės pagerėjimas. Dėl to nustatyti sergamumą kiekvienu tipu yra sudėtinga.
DŽS dažniau serga moterys, santykis su vyrais – 2:1. Sergamumas mažėja vyresniems nei 60 metų žmonėms.
Kodėl vystosi DŽS?
DŽS patofiziologija – padidėjęs visceralinis jautrumas, t.y. žarnyno arba viso virškinamojo trakto dirglumo slenksčio sumažėjimas, kai žarnynas reaguoja į dirgiklius, į kuriuos paprastai reaguoti neturėtų. O dirgikliai gali būti įvairūs: stresas, maistas, nuovargis, įvairios gretutinės ligos.
Dirgliosios žarnos sindromas gali pasireikšti segant bet kokia liga. Jis – savarankiškas sindromas, tai nėra kokios nors ligos komplikacija.
Kada reikia pradėti gydyti?
Dirgliosios žarnos sindromą reikia pradėti gydyti tada, kai simptomai trukdo gyventi, blogina žmogaus gyvenimo kokybę. Tai nėra pavojingas sveikatai sutrikimas, šis sindromas nesukelia mirties ar rimtų komplikacijų, nesutrumpina gyvenimo. Tačiau simptomai gali būti ir labai stiprūs, todėl pacientams dažnai sunku suprasti, kad tai nėra pavojinga.
Kaip minėta, didžiausia problema – bloga žmogaus savijauta, dėl kurios mažėja darbingumas, blogėja kitos socialinės funkcijos, kenčia šeima ir kt.
DŽS vertinamas kaip biopsichosocialinis sutrikimas. Svarbu žinoti, kad dažniausiai dėl jo į gydytojus kreipiasi tie pacientai, kuriuos, be šio sutrikimo, dar vargina ir psichologinės problemos (nerimas, kancerofobija (vėžio baimė), depresija ir kt.). Tokių pacientų būklė pablogėja, atsiradus net ir nedideliems funkciniams žarnyno simptomams. Tokiais atvejais gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad DŽS yra psichopatologija, psichikos sutrikimų simptomas. Iš tikrųjų taip nėra. Reikia nepamiršti, kad ir daugeliui sveikų žmonių, esant stresinei situacijai, padidėjus psichinei įtampai, atsiranda panašių simptomų.
Antra vertus, kartais ir DŽS simptomai gali sukelti antrinį nerimą. Tai gali atsitikti dėl to, kad sindromo simptomų varginamam pacientui gydytojas nenustato ligos, nepaaiškina blogos savijautos priežasčių. Ligos neįvardijimas, nežinojimas sukelia baimę, žmogus nežino, kokia liga serga, nežino, ar pasveiks.
Tad dirgliosios žarnos sindromą reikia pradėti gydyti nuo ligos išaiškinimo, nuo paciento mokymo, kaip nusiraminti, išvengti psichinės įtampos. Jokių būdu negalima pacientui sakyti, kad jis visiškai sveikas. Iš tikro DŽS nėra sunki liga, tačiau pacientui svarbu žinoti, kad jis turi problemą, kad ši problema gerai žinoma gydytojui, kad žmonių, kenčiančių dėl tokio pat sutrikimo, yra daug. Gydytojas būtinai turi paaiškinti skausmų atsiradimo priežastis, taip pat labai svarbu paaiškinti, kad sindromas nesukelia rimtų komplikacijų, kad dėl to žmogus negyvens trumpiau, nenumirs. Jau vien toks išaiškinimas kartais labai padeda pacientams.
Gydymo esmė – simptomų slopinimas
Skirdami vaistų nuo DŽS, turime nepamiršti kelių svarbių dalykų. Pirma, vaistų reikia skirti nedaug, nes kuo daugiau pacientas turės vartoti vaistų, tuo didesnė nepageidaujamų poveikių rizika. Antra, vaistai turi būti žinomi, patvirtinti klinikinių tyrimų ir praktikos. Vaistai turi būti ne tik veiksmingi, bet ir saugūs. Dar vienas momentas: gydymas negali būti sudėtingesnis už pačią ligą, nes tai dar labiau pablogintų paciento gyvenimo kokybę. Ypač tai svarbu skiriant dietą: kartkartėmis griežtas dietos laikymasis pacientui gali sudaryti daugiau problemų negu pati liga.
Kadangi aiškių sindromo atsiradimo priežasčių nėra žinoma, pagrindinį gydymą sudaro simptomų slopinimas.
Pilvo skausmus DŽS atvejais nulemia žarnų spazmai, sutrikusi jo motorinė veikla, todėl skausmui slopinti skiriama antispazminių vaistų. Tuštinimosi sutrikimams koreguoti dažnai tenka skirti loperamido (jei viduriuojama) ar arba išmatas skystinančių bei jų apimtį didinančių vaistų.
Mitybos įtaka
Vyrauja nuomonė, kad visi virškinamojo trakto sutrikimai atsiranda dėl netaisyklingos mitybos. Todėl daugelis pacientų, kuriems atsiranda DŽS simptomų, daug dėmesio skiria maistui, klausinėja gydytojų apie dietą, apie produktus, kuriuos jie turėtų pašalinti iš savo raciono. Iš tikro visiems, varginamiems sindromo, vienos universalios dietos parinkti negalima. Svarbu išmokyti pacientus sveikos mitybos principų.
Visiems žinoma, kad nesveika valgyti rafinuotą, daug angliavandenių turintį maistą, saldumynų. Sveika – daug skaidulų, ląstelienos turintys maisto produktai, taip pat žuvis, liesa mėsa ir kt. Pacientams rekomenduojama rašyti mitybos dienoraštį, nes tai padeda nustatyti simptomus sunkinančius maisto produktus.
Įrodymų, kad sveika mityba galėtų veiksmingai mažinti tikimybę pasireikšti DŽS, nėra. Sveika mityba – neabejotina vidurių užkietėjimo profilaktikos priemonė. Be abejonės, jeigu žmogus gers pakankamai skysčių, valgys daug ląstelienos turintį maistą, vaisių, vidurių užkietėjimo problemos nebus. Tačiau sindromas – ne vien vidurių užkietėjimas, todėl vien dieta negali apsaugoti nuo jo. Dieta gali palengvinti, sumažinti simptomus, pagerinti žmogaus būseną.
Kada reiktų atlikti žarnyno tyrimą – kolonoskopiją ?
Jei pacientas jaunas (iki 50 m), nėra kraujo išmatose bei pokyčių atlikus laboratorinius kraujo tyrimus, kolonoskopijos nereikia. Jei simptomai prasideda vyresniems pacientams arba yra kraujavimo iš žarnyno požymių, – reiktų kreiptis į gastroenterologą.